Varėnos viešojoje bibliotekoje veikia spaudinių paroda „Aš nemiriau, manęs jie nesušaudė...“, skirta Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osioms gimimo metinėms paminėti. 

Kovo 6 d. legendiniam partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui sukako 100 metų. Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas pagerbti šią Lietuvai svarbią istorinę asmenybę, paskelbė 2018-uosius metus A. Ramanausko-Vanago metais.

Sovietų Sąjungai 1944 m. antrą kartą okupavus Lietuvą, tūkstančiai Lietuvos patriotų stojo į kovą su okupantais. 1944–1945 m. į miškus išėjo apie 30 tūkst. vyrų: vieni į partizanų gretas stojo vengdami tarnybos okupantų kariuomenėje, kiti – galimų represijų ar tremties. Tačiau dauguma ginkluotos kovos kelią pasirinko sąmoningai, pasiryžę kovoti tol, kol bus atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Beveik dešimt metų – iki 1953 m. – trukusiame ginkluotame partizaniniame kare subrendo ir Pietų Lietuvos srities partizanų vado, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, LLKS gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago kaip partizanų organizatoriaus, sąmoningo kovotojo ir vado talentas, tvirtas įsitikinimas pasirinkto sunkaus ir pavojingo laisvės kovotojo kelio tikslingumu, teisingumu ir teisėtumu. 

A. Ramanauskas- Vanagas partizaniniame kare su sovietiniais okupantais dalyvavo 11,5 metų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, A. Ramanauskui-Vanagui (po mirties) 1997 m. gruodžio 22 d. suteiktas Kario savanorio statusas, 1998 m. sausio 26 d. – dimisijos brigados generolo laipsnis, taip pat įteisinti dar 1949 m. ir 1950 m. Lietuvos partizanų aukščiausiosios vadovybės suteikti apdovanojimai – 1-ojo ir 2-ojo laipsnio Laisvės Kovos Kryžiai su kardais. Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. kovo 3 d. dekretu A. Ramanauskas-Vanagas (po mirties) apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, o 1999 m. vasario 2 d. dekretu – Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.


Būsimasis partizanų vadas gimė 1918 metais kovo 6 dieną New Britain mieste, JAV. Būdamas trejų metų su tėvais grįžo į Lietuvą, apsigyveno Rudaminos vlsč. (Lazdijų rajone), tėvo tėviškėje.  1930 m. baigęs Galinių pradžios mokyklą, savarankiškai pasiruošė stojamiesiems egzaminams ir iš karto įstojo į antrąją Lazdijų „Žiburio“ gimnazijos klasę. 1937 m. išvyko studijuoti į Klaipėdos valstybinį pedagoginį  institutą. 1939 m. Klaipėdos pedagoginis institutas, kuriame mokėsi Adolfas Ramanauskas, buvo perkeltas į Panevėžį, todėl 1939 m. A. Ramanauskas baigė jau Panevėžio valstybinį pedagoginį institutą. Baigęs  institutą, jaunas mokytojas A. Ramanauskas apsisprendė įgyti daugiau žinių Kauno karo mokykloje. 1940 m. rudenį pradėjo dirbti Guronių mokyklos vedėju ir mokytoju (Seinų aps. Leipalingio vls. ). Nuo 1941m. dirbo Aukštakalnio mokyklos vedėju (Seinų aps. Lazdiju vls.) Vokiečių okupacijos metais A. Ramanauskas dirbo Alytaus mokytojų seminarijoje. 1945 m. balandžio mėnesį Adolfas Ramanauskas visam laikui pasitraukė iš legalaus gyvenimo: mokytojo kostiumą pakeitė Lietuvos kariuomenės uniforma. Tapo partizanu, Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės gynėju.

1946 m. balandžio 23 d. paskirtas Dainavos apygardos vado pirmuoju pavaduotoju, o nuo 1947 m. rugpjūčio laikinai ėjo vado pareigas. 1947 m. rugsėjo 24–25 d. per surengtus slaptus rinkimus Dainavos apygardos vadų sąskrydyje Vanagas išrinktas šios apygardos partizanų vadu. 

1945-1949 m. laikotarpiu aplink Merkinę esantys miškai ir juose iškasti bunkeriai buvo viena iš tų vietovių, kur buvo organizuojamas pogrindinis judėjimas. Niekada nebus užmirštas Merkinės puolimas, įvykęs 1945 gruodžio 15 dieną. Mūšyje dalyvavo apie 200 Merkio rinktinės partizanų. Merkinės mūšis istorikų vertinamas kaip viena didžiausių partizaninio karo puolamųjų operacijų Lietuvoje. Puolimui vadovavo  partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Priešai užsibarikadavo bažnyčios ir cerkvės bokštuose, vykdė kovinius veiksmus ir laukė atvykstant pagalbos iš Alytaus ir Druskininkų. Partizanai šventovių nepuolė. Atvykus enkavedistų iškviestam pastiprinimui partizanai atsitraukė. Žuvo penki partizanai: Senovaitis, Putinas, Milžinas, Siaubas ir Šviedrys. Apie juos buvo sukurtos dainos, kurias dainavo visa Dzūkija. Buvo nukauta penkiolika okupacinės kariuomenės kareivių ir du stribai. Puolimui sumaniai vadovavęs A. Ramanauskas-Vanagas partizanų vadovybės buvo apdovanotas Narsumo juostele.

  1948 m. A. Ramanauskas-Vanagas išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. 1949 m. vasario 2–22 d. dalyvavo visos Lietuvos vyriausiųjų partizanų vadų suvažiavime Žemaitijoje, kur buvo įkurtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (toliau LLKS), sudaryta vyriausioji partizanų vadovybė – LLKS Taryba. A. Ramanauskas-Vanagas tapo LLKS Tarybos ir jos Prezidiumo nariu. Suvažiavimas Jį patvirtino LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pirmuoju pavaduotoju ir Pietų Lietuvos srities partizanų vadu. Jis - 1949 m. vasario 16 d. LLKS Taryboje priimtos Deklaracijos signataras

Slapstydamasis 1953-1956 m.  A. Ramanauskas –Vanagas iki pat suėmimo rašė atsiminimus. 1957 m. rugsėjo 25 d. LTSR Aukščiausiasis teismas A. Ramanauską nuteisė mirties bausme: 1957 m. lapkričio 29 d. buvo sušaudytas. Kur budeliai padėjo palaikus, nežinoma. 

Parodoje eksponuojama A. Ramanausko-Vanago atsiminimų knyga „Daugel krito sūnų...“ (1992, 2007), Auksės Ramanauskaitės-Skokauskienės „Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas “(albumas, 2008), knyga „Generolas Adolfas Ramanauskas-Vanagas tautos ir valstybės atmintyje“ (2007), kurią sudarė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Į šį memorialinį leidinį patalpinta jau nepriklausomoje Lietuvoje įvairių autorių spausdintos ir naujai parašiusių knygai mintys, amžininkų atsiminimai, pasisakymai jubiliejinių sukakčių proga, įamžinta atmintis meno kūriniuose, tą atminimo įamžinimą liudijantys dokumentai, nuotraukos. . Ši knyga- tarsi partizanų vado gyvenimas, pratęstas dabar gyvenančių mintyse. Eksponuojama ir 2018 metais išleista Adolfo Ramanausko-Vanago prisiminimų knyga „Partizanų gretose“ - vienintelė A. Ramanausko-Vanago autobiografija ir unikalus žvilgsnis į partizanų gyvenimą. "Partizanų gretose" - tai pasakojimas apie žūtbūtinį pasipriešinimą okupacijai, siekį atkurti Lietuvos nepriklausomybę sovietinio režimo metais ir kartu tai tikra istorija apie begalinį atsidavimą ir meilę Tėvynei, šeimai, laisvei.

Apie A. Ramanauską-Vanagą informacijos yra leidinyje „Dainavos apygardos partizanų takais“, Vytauto Kaziulionio knygoje „Dainavos apygardos partizanų atminties paminklai“ (2005) ir kt.  Parodą papildo nuotraukų kopijos bei   segtuvas, kuriame yra straipsnių iš periodinės spaudos kopijos  ir literatūros sąrašas apie A. Ramanausko-Vanago gyvenimą bei veiklą

                       Parengė Laimutė Cibulskienė

Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros