Skatinant domėtis kalendorinėmis šventėmis bei papročiais, atskleidžiant baltiškąją tautos praeitį, stiprinant šeimos, mokyklos ir bendruomenės sąveiką, Alytaus r. Pivašiūnų gimnazijoje organizuojamas šventinis renginys „Baltojo oželio diena“. Etnokultūros būrelio mokiniai kartu su mokytoja Janina Vasiliauskiene vyko į močiutės Aldonos Pranckevičienės sodybą.

   Trečiasis rudens periodas prasideda tada, kai visiškai nukrenta medžių lapai. Paskutinė rudens šventė – šv. Martynas. Tradiciniame papročių kalendoriuje šv. Martyno diena turi priešpriešą – šv. Jurgį. Per Jurgines galvijai išgenami, per Martyną – suvaromi į tvartus. Senovėje tą dieną kaime būdavo atsiskaitoma su kerdžiumi. Ko tik neprasimanydavo piemenukai, likę vieni be kerdžiaus. Kad tik greičiau pasnigtų, aplink baltą beržą tris kartus vesdavo baltą ožką. Du piemenys imdavo ją už ragų, o mažiausią užsodindavo raitą. Kiti eidavo išsirikiavę iš paskos ir dainuodavo. Tris kartus apvedę, paleisdavo. Tada vienas iš piemenų įsilipdavo į medį ir sakydavo „prakalbą“. Smagios piemenėlių išdaigos. Šiuose žaidimuose slypi baltiškoji tautos praeitis. Baltoji ožkelė, – tai padėka („atpirkimo ožys“) gamtos dievybėms už visas rudens gėrybes.  

Etnokultūros ir dailės vyresnioji mokytoja Janina Vasiliauskienė