Rūta Averkienė


Babriškių Šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje dvasingai ir ypatingai gražiai pagerbtas čia daugybę metų Sekminių ir kitomis progomis giedojęs šviesaus atminimo Lietuvos operos legenda Virgilijus Noreika. Kunigo Pranciškaus Čivilio iniciatyva ir rūpesčiu Didžiam menininkui čia atidengtas bareljefas, kuris visada primins, kaip labai Maestro mylėjo Babriškes ir šių apylinkių žmones. Ypatinga dovana ir padėka  jo gimimo dieną. Jam buvo skirti maldos žodžiai, eilės, giesmės. Mažutė bažnytėlė vos sutalpino visus atvykusius pasimelsti už šią išskirtinę asmenybę ir jai simboliškai nusilenkti. Atminimo vakare dalyvavo jo žmona Loreta Bartusevičiūtė–Noreikienė bei visi, kam brangus talentingo menininko atminimas.

Video:

 

Šv. Mišias aukojo Kaišiadorių vyskupas emeritas J.E. Juozas Matulaitis. Jis pašventino bareljefą ir pasakė daug prasmingų minčių, skirtų Maestro. „Šiandien prisimename didelį mūsų tautos šviesulį Virgilijų Noreiką, kuris nuostabiu balsu dalijosi su savo tautiečiais ir savo neeiliniu talentu gražiai atstovavo Lietuvai visame pasaulyje. Mums yra didis džiaugsmas pažinti šį žmogų. Jis mokėjo pasveikinti Dievą gražia giesme, o kiek daug žmonių širdžių  suvirpino  savo gražiu giedojimu bažnyčioje ir kitur. Didis jo nuopelnas, kad jis neuždarė savo talento, bet skleidė, kur tik buvo galimybės – kur buvo kviečiamas, mielai vykdavo ir džiugindavo žmones. Jis mokėjo dalinti save kaip kasdieninę duoną. Maestro Babriškėms  daug giesmių pašventė. Duok Dieve, kad jo talentas, jo gražus atminimas mums išliktų ilgai“, – kalbėjo vyskupas.


 

Babriškių parapijos klebonas Pranciškus Čivilis, kurį su V. Noreika siejo daugelio metų dvasinė bičiulystė, jam negailėjo daug gražių žodžių: „Virgilijus – ne tik didis talentas ir didis menininkas, bet ir didelės širdies žmogus. Dieviškas Maestro balsas dešimtis kartų drebino šios bažnytėlės skliautus ir užgaudavo jautriausias žmonių sielos stygas. Jo dėka mažutėje Babriškių bažnytėlėje ir visoje parapijoje buvo įspausti didingi ir įspūdingi meniniai ženklai. Po trejų metų, kai jis iškeliavo į amžinuosius namus, už jo didelę parodytą meilę mums pavyko išreikšti ir savąją. Jo atminimą įamžinome būtent šioje vietoje, kurioje jis dažnai lankėsi ir kurią mylėjo“. Nenuostabu – šią daug metų trukusią bičiulystę lydėjo abiejų asmenybių dvasinė šiluma ir ypatinga bendrystės dovana. Kunigo Pranciškaus maldos ir prasmingi pamokslai, o Virgilijaus Noreikos dieviškas giedojimas kasmet į Sekmines ir kitomis progomis sukviesdavo ne tik parapijiečius, bet ir daug tikinčiųjų iš svetur.

Įspūdingą bareljefą iš bronzos, dengtą sidabru, kuriame – besišypsantis Maestro, sukūrė jaunas talentingas menininkas iš Vilniaus Antanas Šėmis. Jis sakė, kad didžiausia garbė, jog turėjo galimybę kurti tokios iškilios asmenybės bareljefą, tad kūrė jį ypatingai stengdamasis. Jis taip pat sukūrė ir žalvarinius pasidabruotus V. Noreikos atminimo medalius.


 

 Loreta Bartusevičiūtė–Noreikienė su jauduliu balse dėkojo ir bareljefo autoriui, ir visiems, kurie taip prasmingai ir jautriai pagerbė jai brangų žmogų.

Įspūdingą ir jautriomis gaidomis suskambėjusį sakralinės muzikos koncertą Šv. Mišių metu ir po jų dovanojo lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinius atlikdami jo mokiniai ir bendražygiai – baritonas Dainius Puišys, kuriam akomponavo vargonininkas Gediminas Kviklys, obojumi grojo Robertas Beinaris (obojus).

 

Žymių poetų eiles skaičiusi aktorė Gražina Urbonaitė sakė: „Aukščiausias kūrėjas Maestro davė savo kibirkštį ypatingai kurti. Jis buvo didis menininkas, kuris įpareigoja mus tęsti tą kelią, kuriuo jis ėjo, kuriuo vedė mus į gyvenimą, pas žmones. Į publiką, kurią labai mylėjo ir gerbė“.

V. Noreikos mokinys Dainius Puišys prisiminė, kad Maestro noriai važiuodavo melstis ir koncertuoti į šiuos Dievo namus, kurie buvo jam labai mieli, sukaupiantys, įkvepiantys. „Bareljefas spinduliuoja Virgilijaus Noreikos dvasios  šilumą ir mums taip pat ypatinga garbė čia dainuoti, kur daugybę metų dainavo jis. Šįvakar Maestro garbei padainuosime keletą kūrinių, kuriuos jis labai mėgo“.

     

 

V. Noreika Varėnos rajono žmonėms yra dovanojęs ne vieną įspūdingą ir nepakartojamą koncertą. Jo žinomiausios dainos „Malda“, „Sapnas“, „Švelnumas“ ir kitos ne kartą skambėjo po Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios skliautais ir Varėnos kultūros centre, o kasmet bene dešimtmetį Babriškių Šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnytėlėje Sekminių atlaidų metu  Šv. Mišiose ir po jų Virgilijaus Noreikos giedojimas būdavo prasmingiausia dvasinė dovana. Čia jis su žmona Loreta dažnai atvažiuodavo pasimelsti ir ypatingų švenčių metu.

 

2014 metais V. Noreika už naujų meninių procesų skatinimą rengiant koncertus Varėnos krašto bažnyčiose, kultūros įstaigose, aktyvią kūrybinę veiklą ir nuoširdų bendradarbiavimą populiarinant klasikinę muziką Dainavos krašte buvo apdovanotas Varėnos rajono savivaldybės kultūros premija bei Kultūros ir meno tarybos ženklu ,,Sidabrinė bitė“. Maestro Virgilijus Noreika didžiavosi, jog jam tai pats didžiausias įvertinimas. Juolab, kad įteiktas Dzūkijos žemėje, kur gimė didis kūrėjas M. K. Čiurlionis, krašte, kurį bei jo žmones ir pats yra pamilęs. V. Noreika su žmona Loreta daugybę metų vasarodavo savo sodyboje Kalėnų kaime šalia Babriškių.

 

Po Šv. Mišių parapijos klebonas, kun. Pranciškus Čivilis padėkojo visiems susirinkusiems bendrai maldai už Virgilijų Noreiką. Nuoširdžius padėkos žodžius klebonas tarė Loretai Bartusevičiūtei–Noreikienei, kad ji kasmet šioje bažnyčioje dalyvauja Sekminių pamaldose. Rūpestingasis klebonas Pranciškus pasistengė, kad kiekvienas buvęs kartu maldoje už Maestro, į namus parsineštų po V. Noreikos atminimo medalį.