Buvę Alytaus 2-os vidurinės m-klos mokiniai susitiko po 50 metų, dalis klasiokų jau iškeliavę anapilin (video)

Danielius Jakubavičius

Šį rugsėjį buvę Alytaus 2-os vidurinės (dabar Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos) mokiniai susirinko į klasės 50-ties metų baigimo jubiliejinį susitikimą-pamoką.
Mokyklą jie baigė 1971 m. Klasės auklėtoja, buvusi vokiečių kalbos mokytoja
Irena Večkienė atsivertė išsaugotą klasės žurnalą ir pradėjo tikrinti mokinių
lankomumą. „Esu“, – atsiliepė į susitikimą atvažiavęs buvęs mokinys. „Amžina
atilsį“ – choru atsakė klasiokai už tuos, kurie jau iškeliavo anapilin.

1971 m. Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos
11B klasę baigė 34 mokiniai, 13 iš jų atvyko į jubiliejinį susitikimą. Jų
pasiekimai, lankomumas užfiksuotas išsaugotame autentiškame klasės žurnale,
kurį klasės auklėja atsiverčia per kiekvieną susitikimą.  

Video:

Šviesūs prisiminimai

Buvusius klasės mokinius pasitiko
gimnazijos direktorius Virginijus Skroblas, jis aprodė atnaujintą mokyklą. Mokinius
užplūdo prisiminimai. „Mes ir vėl susirinkome į savo mokyklą, štai čia mūsų
klasės langai“, – į pirmo aukšto Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos langus rodydama kalbėjo alytiškė
poetė Irutė Matažinskaitė-Lazickienė. – „Iš mokyklos išliko gražiausi
prisiminimai. Kuomet mokiausi, norėjau kuo greičiau baigti. O dabar noriu kuo
dažniau susitikti, pasimatyti. Labai gaila, kad dalis mūsų klasiokų jau mirę“,
– kalbėjo I. Matažinskaitė – Lazickienė.

Poetė pasidalijo prisiminimais, kuomet
pajuto, jog mokyklą palikti bus labai liūdna. „Vienuoliktoje klasėje vedėme
pirmokus į pirmą klasę. Vaikas man taip stipriai suspaudė ranką, supratau, kad
jis bijo. Aš jam sakau: nebijok mokykloje gerai. O jis prisiglaudė prie manęs
ir aš pajutau, kad man jau paskutiniai metai. O jam viskas tik prasideda“, – kalbėjo
I. Matažinskaitė  -Lazickienė.

Moteris pasidžiaugė savo klasės auklėtoja I.
Večkiene, kuriai lapkričio mėnesį bus 
83-eji,  ir klasiokais,
palaikančiais ryšius.  Pasak jos,
dabartiniai mokiniai neturi klasės tradicijos organizuoti susitikimų. „Tikiu,
kad kol bent du mūsų klasės mokiniai bus gyvi, susirinksime ir švęsime dar ne
vieną mūsų klasės jubiliejų,“ – kalbėjo I. Matažinskaitė – Lazickienė.

„Mano mokslai dabartinėje Adolfo Ramanausko-Vanago
gimnazijoje prasidėjo nuo devintos klasės. Atėjau iš Lazdijų rajono. Buvo
nedrąsu mieste, bet klasė buvo šauni. Klasiokai manęs laukė prie tvoros, kad
galėtų palydėti į klasę. Susidraugavau, gražiai sutarėme“, – kalbėjo buvęs
mokinys Vidmantas Vaškevičius. Jis prisiminė, kad gimnazijos mokytojai buvo
reiklūs. „Atėjęs iš kitos mokyklos jaučiausi, kad esu stiprus matematikas, bet
prastas lietuvių kalbos specialistas. Matematikos mokytoja pastatė mane į vietą
– vos pradėjus mokytis gavau tris dvejetus. O pirmo lietuvių kalbos diktanto – penketą
– pirmą gyvenime, o klasiokai – dvejetus ir trejetus“, – tęsė V. Vaškevičius.

Jubiliejinė pamoka

Klasės auklėtoja I. Večkienė  vedė jubiliejinę pamoką. Auklėtoją kaip prieš
50 metų suoluose atsistoję pasitiko mokiniai.  I. Večkienė kalbėjo apie žmonių santykius,
dzūkišką tarmę, bendravimo svarbą, ant lentos užrašė sakinį, kurį užbaigti paprašė
savo mokinių.

I. Večkienė Adolfo Ramanausko Vanago
gimnazijoje pradėjo dirbti iškart baigusi studijas universitete.  „Pradžioje buvo sunku. Neturėjau pedagoginės
patirties. Pentoje klasėje mokėsi 41 mokinys. Mergaičių mažai, o berniukai buvo
labai išdygę. Esu dėkinga likimui, kad pateko jūsų klasė, nes jūs padėjote
pažinti Dzūkiją,  jos kalbą, tradicijas, o
klasės lyderiai buvo teigiami herojai, pavyzdys kitiems,“ – savo buvusiems
mokiniams kalbėjo auklėtoja.

Ji prisiminė, kad tuomet sulaukė didelio mokinių
tėvų palaikymo. „Labai jiems dėkinga, kad parėmė mane darbe. Nei tėvai, nei Jūs
niekada neprašėte manęs pakeisti. Iki galo buvau jūsų klasės auklėtoja“, – su
jauduliu prisiminė I. Večkienė.

Susitikimo metu klasės mokiniai dalijosi
prisiminimais apie mokyklos laikus, iškrėstas išdaigas, mokyklinę draugystę.   Pasak klasės auklėtojos Irenos,  mokinys turi patirti visko, ir mokytis, ir išdykauti,
bet nepamiršti pagarbos vienas kitam ir draugiško bendravimo. Mokytoja buvusius
mokinius gyrė už vienybę ir klasės bendrystę.

1971-aisiais metais baigę mokiniai –
pirmoji  I. Večkienės išleista laida.