Buvusi siuvėja Zita Laurenčikienė Santaikoje pražydo tarp gėlių

 Buvusi siuvėja Zita Laurenčikienė Santaikoje pražydo tarp gėlių

Danielius Jakubavičius

Važiuojant keliu Alytus-Simnas-Kalvarija, Santaikos kaime netoli kelio akį
patraukia gėlių parduotuvėlė. Ją prieš 6-erius metus atidarė simniškė
Zita
Laurenčikienė, sukūrusi sau darbo vietą kaime. Parduotuvė įsikūrusi per du
aukštus buvusiose kolūkio kontoros patalpose. Šias patalpas Zita yra
nusipirkusi. „Antras aukštas dar nėra pilnai įrengtas prekybai, bet po truputį
tvarkausi”, – sako verslininkė. Jos planuose po remontų ten įrengti salę
įvairioms progoms.

Siuvėja ir gėlininkė

Zita gimė Alytuje, pagal
specialybę siuvėja. Kurį laiką dirbo tuometiniame Alytaus buitiniame. Bet
pradėjusi keistis santvarkai, ir ėmus byrėti buitiniams, Zita persikėlė gyventi
į Simną. O gėlės moters gyvenime atsirado natūraliai. „Mama dirbo medelyne,
gamino puokštes, tad gėlės mus supo nuo vaikystės. Mes gyvenome tarp gėlių,“ –
sako moteris. Jos sesuo Edita turi gėlių parduotuvę Simne.

Gėlėse relaksas

Zitos gėlių parduotuvės
asortimente galima įsigyti įdomių floristinių kompozicijų, sodinamų lauko ir
gyvų merkiamų, kambarinių gėlių, lauko medelių, taip pat dovanų, sėklų.  Moteris sako, jog nuolat stengiasi savo kliedams
pasiūlyti „kažką įdomaus, kad jiems nereikėtų vykti į Alytų, o visa tai galėtų
įsigyti Santaikoje”.  „Auginu gėles,
kurias naudoju puokštėms komponuoti. Minčių yra. Reikia tik laiko”, – šypsosi
pašnekovė. Zita atvira, ji ne tik parduoda gėlės, bet stengiasi jas įkomponuoti
į dovaną. „Pas mane nėra masinės prekybos. Aš siekiu padaryti išskirtį kūrinį,
nustebinti ir klientą, ir tą, kuris gaus dovaną”- kalbėjo Z. Laurenčikienė.

Moters darbo diena pradeda nuo 8 val., o dirba iki
vėlumos. Jos rankose atskirų gėlių žiedai virsta skoninga puokšte jaunajai ar
jubiliatui. Daugiausiai darbo Zitai yra ypatingomis progomis:  per Motinos dieną, Kovo 8-ąją. „Bet darbas man
patinka. Dirbu tarp gėlių, jaučiu relaksą. Čia mano gyvenimas“, – sako
Zita. Laisvadienių nedaug, jie skirti nebent ekskursijoms. 

Klientus pažįsta

Moteris floristikos subtilybių mokėsi dirbdama,
atsižvelgta į klientų poreikius, tobulinosi profesijos kursuose.  „Man svarbu, kad gėlė būtų šviežia. O
įmantrybės ateina savaime. Kadangi pažįstu savo klientus, žinau jų skonį, tai
pagaminti puokštę nėra sunku. Jeigu kliento nepažįstu, kalbu, bendrauju, kad
sužinočiau bent minimalius jo norus“, – sako verslininkė. Pasak jos, klientai
atvyksta iš aplinkinių kaimų, Alytaus. Moteris sako pastebinti, kad dalis
klientų sustoja pravažiuodami keliu Alytus-Simnas-Kalvarija.
„Daugelis atvyksta iš Kauno, Vilniaus kapų aplankyti, jie gėlių nesiveža, žino,
kad pas mane jų nusipirks“, – sako Zita, teigianti kad, daugiau žmonės nuperka
gyvų, nei dirbtinių gėlių.

Naujos paslaugos

Pasak pašnekovės kaime populiarėja naujos užsakomos
paslaugos. „Klientai paprašo nuvežti gėlių, linkėjimus jubiliatams,  atvežti žemių, ar paprasčiausiai padėti gėlių
ant kapų“, – tęsia Z. Laurenčikienė.  Šiuos
darbus jai padeda atlikti ir vaikai. Paklausta, kaip pavyksta paskaičiuoti,
kiek žiedų reikia turėti, kad nereikėtų išmesti, sako: „Ir prieš šventes ir po
jų būna mažesnis pirkimas, o baltų gėlių reikia turėti visada, jos tinka visoms
progoms“.  Moteriai  dirbti nesunku, nes darbas jai malonus. „Kartais
fiziškai pavargtu. Bet darbą darau su didele meile. Jėgų semiuosi iš gėlių,
kaskart atvežus naujų gėlių rūšis be galo džiaugiuosi“, – apie darbą kalba
moteris, ir svajonių ji turi daug.  Linkime
Zitai tik sėkmės!


Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių