Chorų festivalis “Čiurlionio keliu” Druskininkuose palydėtas gausiomis ovacijomis (foto)

Rūta Averkienė

„Muzika – tai Dievo pasiuntinys,
atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti
širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes,
pavydus, neapykantas“, – kadais rašė Senojoje Varėnoje gimęs vienas iškiliausių
visų laikų  lietuvių menininkų Mikalojus
Konstantinas Čiurlionis. Jis buvo puikiu pranašu ir savo kūrybai, kuri iki šiol
sklisdama po pasaulį, virpina muzikai ir menui neabejingas širdis. Genijaus
žodžius dar kartą paliudijo Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės
bažnyčioje  gražiausiais akordais nuskambėjęs baigiamasis chorų festivalio
„Čiurlionio keliu“ koncertas, kurį lydėjo ovacijų jūra!

Simboliška, kad prasidėjęs Senosios
Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, šalia kurios kompozitorius gimė, festivalis
tarsi gražus aidas atsikartojo keliaudamas per miestus, kuriuose menininkas
pabuvojo – Vilnių, Kauną, Rietavą, Plungę, Palangą ir baigėsi Druskininkuose –
mieste, suvaidinusiame bene svarbiausią vaidmenį Čiurlionio gyvenime.

Muzikos ir sakralumo sklidinos,
jautrios festivalio akimirkos gausiai į šventovę susirinkusių druskininkiečių
ir miesto svečių tikrai nepaliko abejingų. Baigiamajame koncerte lietuvių
liaudies dainas: „Sėjau rūtą“, „Šėriau žirgelį“, „Našlaitis“, „Nemune upeli“,
„Beauštanti aušrelė“, „Anksti rytą kėliau“, „Bėkit, bareliai“, „Ant kalno
gluosnys“, „Šaltyšius“ ir kitas, harmonizuotas M.K. Čiurlionio, atliko jungtinis
Varėnos kultūros centro mišrus choras „Harmonija“, vadovaujamas Ilonos
Zalanskienės,  Druskininkų M.K.
Čiurlionio meno mokyklos mišrus choras „Druskininkai“, vadovaujamas Ingos
Vagnoriūtės, Vilniaus Dainos mylėtojų klubo mišrus choras „Alumni Vilnenses“,
vadovaujamas Algimanto Kriūno, ir  Kauno
kultūros centro mišrus choras „Diemedis“, vadovaujamas Audriaus Petrausko.

Koncertą vainikavo M.K. Čiurlionio trijų
harmonizuotų lietuvių liaudies dainų muzikinė kompozicija –  Donato Zakaro
siuita „Čiurlionio keliu“, kurią dirigavo Ilona Zalanskienė, o akomponavo Čiurlionio
provaikaitis, profesorius Rokas Zubovas.

Renginį teatrališkai vedęs
„Harmonijos“ koncertmeisteris Tomas Kizelis priminė, kad M.K. Čiurlioniui itin
rūpėjo lietuvių tautinės muzikinės kultūros padėtis ir lietuviška muzika.
Lietuviško repertuaro, o ypač harmonizuotų liaudies dainų, stygius skatino jį
imtis intensyvaus kūrybinio darbo. Visą gyvenimą ypatingą dėmesį skyręs
liaudies dainai, savo darbuose kompozitorius atskleidė jos neišsenkamus klodus.
Liaudies daina Čiurlioniui buvo amžina kūrybos versmė. Kompozitorius giliai
jautė ir suprato liaudies dainų prigimtį, jų jausminį santykį su gamta, sunkiu
lietuvio gyvenimu ir darbu. Liaudies dainų atsiradimo prielaidas, struktūros
ypatybes, nuotaikas, teksto, melodijos ir ritmo santykį Čiurlionis perteikė
žodžiais: „Yra jos labai ramios, jų monotonija panaši į jūrų bangų judėjimą, ir
girdi tarytum religišką ilgėjimąsi ir tylų nežemišką nuliūdimą. Visa tai žmogų
nuramina ir pajudina jo sieloje švelniausias stygas“.

Festivalio
sumanytoja ir organizatorė Ilona Zalanskienė  pasidžiaugė,  jog jos inicijuotas ypatingai prasmingas
didžiam lietuvių menininkui pagerbti skirtas respublikinis projektas, kurį
finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybė, įgyvendintas
labai sėkmingai. „Įgyvendinome jau nebe pirmą M.K. Čiurlioniui skirtą projektą.
Inicijuojant festivalį „Čiurlionio keliu“, labai norėjosi,  kad prie mūsų, dainuojančių ir žymiojo mūsų
kraštiečio kūrybą puoselėjančių „Harmonijos“ choristų  prisijungtų ir kitų miestų chorai. Jie noriai
sutiko ir projekte dalyvavo net septyni chorai. Čiurlionio harmonizuotos liaudies
dainos taip gražiai mus įkvėpė ir suvienijo! Nuoširdžiai dėkoju profesoriui
Rokui Zubovui, kuris nuostabiai kūrybiškai kartu „įsipynė“ į festivalį. Visi
laimingi, dalyvavę festivalio koncertuose. Nuoširdžiausiai dėkojame mus
gausiomis ovacijomis  lydėjusiai
publikai. Jaučiam didelį pasitenkinimą, nes čiurlioniškos muzikos šviesa
nematomais bendrystės saitais sujungė choristus ir žiūrovus. Dėkoju visiems,
kurie savo dainavimu pagerbė žymųjį lietuvių menininką – tai yra didžiausia
dovana M.K. Čiurlionio kūrybos atminimui“, – pažymėjo I. Zalanskienė.  

M. K.
Čiurlionio provaikaitis, profesorius Rokas Zubovas pažymėjo, jog jam buvo labai
smagu dalyvauti festivalyje  ir matyti,
kaip lietuviška daina sujungia visą Lietuvą. „Tarsi Nemunas teka iš miesto į
miestą, jungia mus viena gaida, viena mintim, viena patirtim, viena tradicija į
vieną šeimą…  Džiaugiuosi, kad jungtinis
choras šį koncertą pradėjo daina „Sėjau rūtą“. Tai simboliška daina, iš jos
tarsi  auga viskas aplink,  joje mūsų dienos prasideda. Čiurlionis
lietuvių liaudies dainas pritaikyt chorui pradėjo 1905 metais, kai jam buvo
trisdešimt metų. Varšuvoj, pradėjęs vadovauti lietuvių savišalpos chorui, jis
pamatė, kad choras neturi ko dainuot. Grįžęs į Druskininkus, jis per žiemą
parengė chorui virš dvidešimt liaudies dainų. 
Praėjus šimtui dvidešimt metų, chorai mielai tas jo parinktas dainas
dainuoja.

Koncertu
liko sužavėtas, dalyvavusius chorus pasveikino, sėkmės muzikiniame kelyje
linkėjo ir padėkas bei atminimo dovanėles įteikė Druskininkų savivaldybės mero
pavaduotojas Linas Urmanavičius. „Druskininkai –  sveikatinimo kurortas, tad Jūsų muzika čia
labai tinka, nes nuostabiai gydo. Ačiū Jums 
visiems – talentingiems ir kūrybingiems chorams bei jų vadovams, kad
taip gražiai puoselėjate M.K. Čiurlionio kūrybą ir tuo pačiu atminimą“.

Druskininkų bažnyčioje festivalio
metu ne tik dieviškai gražiai skambėjo  čiurlioniška muzika ir gražiausios
chorų dainos. Čia jautriai, nuoširdžiai spindėjo asmenybių šviesa. Ta šviesa,
apie kurią kadais ir rašė M.K. Čiurlionis.