Renkame Varėnos kraštui nusipelniusių žmonių šimtuką

Onutė Grigaitė gamtos mokslų daktarė, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato vyriausioji specialistė (ekologė).

Gimė 1962 m. gruodžio 3 d. Varėnos rajone, Musteikos kaime, jame ir gyvena. 1969-1972 metais mokėsi Musteikos pradinėje mokykloje, 1972-78 – Kabelių aštuonmetėje mokykloje, 1978-1980 – Marcinkonių vidurinėje mokykloje, 1980-1985 metais mokėsi Vilniaus universiteto Gamtos fakultete, kur įgijo biologės specialybę. 1985-1997 metais dirbo Čepkelių rezervate botanike.  1993 m. apsigynė disertaciją „Lietuvos aukštapelkių augmenijos charakteristika“ ir jai buvo suteiktas gamtos mokslų daktarės vardas.

Nuo 1997 metų atsidėjo karitatyvinima darbui – dalyvavo šv. Jono vienuolyno kuruojamoje programoje “Pagalba gatvės vaikams“. Vilniaus gatvėse  sutiko ir po to kartu su bendraminčiais augino  tėvų globos netekusius  8 berniukus Jalovės kaime Trakų rajone. Daugel kartų viešai paliudijo, jog patirti kaip iš  apšepusių neklaužadų užauga tikri jaunikaičiai, buvo viena didžiausių jos gyvenimo džiaugsmų.

  2004 m. grįžo į Čepkelių rezervatą vyr. ekologės pareigoms, kur dirba iki šiol. Tyrimų temos: saugomų augalų rūšių, buveinių, spanguolynų, augalijos kaitos tyrimai.


2005 metais išleista knygelė „Raiste“. Tai bendras grafikės Gražinos Didelytės ir mokslininkės Onutės Grigaitės kūrinys. Mokslininkė aprašė, o dailininkė taikliai ir poetiškai iliustravo šešiolika raisto savybių. Knygelėje aprašoma, iš kur atsiranda raistas, kaip jame kaupiasi durpės ir keliauja vanduo, kokie augalai ir paukščiai ten gyvena, kodėl raistas toks svarbus gamtai ir žmogui.

   Varėnos viešojoje bibliotekoje vykusioje Varėnos krašto mokslininkų mokslinėje konferencijoje 2007 m. dr.  Onutė Grigaitė skaitė pranešimą „Truputį apie raistą“.

                      2009 metų pavasarį ekologė dr. Onutė Grigaitė aptiko ligi tol Lietuvoje nerastą grybą, kurį vėliau prof. Ernestas Kutorga apibūdino kaip Pseudoplectania sphagnophila (Pers.) Kreisel. Lietuviškai grybas pavadintas kimininiu juodaausiu.  Europoje šis grybas aptiktas tik keliose šalyse ir visur jis yra labai retas. Auga pelkėse ant kiminų. Kad atradimas būtų oficialiai pripažintas, reikėjo dar kartą jį patvirtinti. Todėl  2012 m. pavasarį dr. O. Grigaitė, pasikvietusi į talką mikologę dr. Redą Iršėnaitę, vėl susirengė ieškoti juodaausio. Po bendrų mokslininkių trijų dienų pastangų, grybininkei dr. Redai Iršėnaitei pavyko pirmajai aptikti slapuką. Vėliau dr. O. Grigaitė jų rado net 20 ir kasmet vykdo šių grybų stebėjimus.

Onutė Grigaitė saugo  Tado Ivanausko  atminimą- organizuoja žygius Tado Ivanausko keliais. Pirmiausia, ką ji daro tai, stengiasi priartinti visus norinčius prie gamtos, prie to gamtos dalyvio  gyvenimo, kada kiekvienas ženklas tampa iškalbingos istorijos pradžia. Juk Onutė dar savo studentavimo metais, kada čia nebuvo sienų tarp valstybių, su grupe bendraminčių nukeliavo į Lebiodką, į Tado Ivanausko gimtinę, profesoriaus šimtųjų metinių proga. Ten jie pasėmė žemių nuo buvusių giminės kapų ir etapais jas nešė  pėsčiomis bei plukdė  upėmis ir mirties dieną  išpylė ant T. Ivanausko kapo Tabariškių kapinėse.

Likimas lėmė, kad O. Grigaitė prisideda prie laisvės kovų dalyvių, ypač pulk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio pažinimo ir  atminimo puoselėjimo.

O.Grigaitė nuo 1986 metų įsijungė į pasaulinį fokoliarų judėjimą, kuris siekia visuotinės brolybės. Bičiulystės ryšyje su kitais judėjimo nariai augina  savyje ir visuomenėje socialinį jautrumą, pagarbą gamtai ir įsipareigojimą kurti taiką.

O. Grigaitė kalba italų, prancūzų, vokiečių, rusų kalbomis. 

Parengė Laimutė Cibulskienė

Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė

Bernardinai.lt nuotrauka