Dzūkijos šilų kaimuose nuvilnijo respublikinis folkloro festivalis „Subatėlės vakarėly…“ (foto)

Rūta Averkienė

Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje esančiuose ir
dzūkiška autentika alsuojančiuose šilų kaimuose vėl skambiai nuaidėjo gražias
tradicijas puoselėjantis jau penkioliktasis  respublikinis folkloro festivalis „Subatėlės
vakarėly…“. Šiemet jis skirtas Tautodailės metams, tad visos trys festivalio
dienos buvo tarsi nusagstytos subtiliais tautodailės akcentais.  Ši tris dienas vykusi įspūdinga folkloro
fiesta tarsi gaivus lietus nuo alinančios sausros trumpam atgaivino ir
margaspalviais folkloro raštais išmargino nykstančius šilų kaimelius. Juk šis
mūsų paveldas, kuriuo didžiuojamės ir būtent juo bei savo kalba, tarmėmis,
dainomis, šokiais, amatais, tradicijomis – esame išskirtiniai, kilo ir glūdi
būtent senuosiuose Lietuvos kaimuose. Festivalis kasmet sukviečia vis daugiau
folkloro puoselėtojų ir mylėtojų iš visos Lietuvos. Išties smagu ir gera  kasmet matyti šitą folkloro ansamblių ir
dalyvių margumyną.

Jis prasidėjo penktadienį smagia dzūkiška vakaruška iki
nakties su liaudies dainomis ir šokiais Darželių kaime. Kartu su kitais
kolektyvais dainavo  Kabelių kaimo
ansamblis. Čia buvo atidaryta kaimo gyventojos Julės Grigienės pieštų paveikslų
paroda. Gausius kolektyvus svetingai sutiko, žvėrienos sriuba ir dzūkiškais
patiekalais pavaišino kaimo bendruomenės žmonės.   Šeštadienį
festivalio dalyviai smagiai koncertavo Margionių klojimo teatre ir etnografiniame
Zervynų kaime. Vakarop didysis visų festivalio dalyvių  koncertas žiūrovus
tradiciškai sukvietė į pačią šilų „širdį“ – Marcinkonis, į pušų paunksmę prie
Kastinio ežero, kur už scenos žiūrovų akis džiugino tobulas ežero vaizdas ir
gaivino vasarinė ežero vėsa. Į festivalį gausiai susirinko ne tik Lietuvos
folkloro ansambliai, bet ir liaudies dainų pasiilgusieji žiūrovai. Baigiamasis
koncertas sekmadienį skambėjo Žiūrų kaime, Aušros ir Vytauto Rakauskų sodyboje. Folkloro
ansambliai iš visos gražiosios mūsų Lietuvos kvietė kartu sudainuoti ne vieną skambią
dainą ir sutrepsėti ne vieną smagią polką.

Festivalį, kaip ir kasmet, organizavo Dzūkijos
nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija,
pagrindinis jo rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.

Didįjį koncertą Marcinkonyse tradiciškai gražia
dzūkiška daina pradėjo festivalio šeimininkai – „Aukso paukštės“ laureatai,
Marcinkonių etnografinio ansamblio dainininkai, vadovaujami Rimutės
Avižinienės.

Šiemet
festivalį dalyvavimu ir toli pušų viršūnėmis nuaidėjusiu dainavimu pagerbė
Veronika Pavilionienė. „Norėčiau, kad svarbius dalykus įsidėmėtute. Senose liaudies dainose
niekada nebuvo žodžio „laisvė“. Nes lietuviai iš prigimties yra laisvi“.

Po marcinkoniškių į sceną lipo ir vieni už kitus
smagiau dainavo, šoko  ir muzikavo „Ratilai“
iš Vilniaus, „Žeiria“ iš Varėnos, „Nalšia“ iš Vilniaus, „Čiulbutė“ iš Ignalinos
ir „Mėguva“ iš Palangos.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato
direktorius Eimutis Gudelevičius, sveikindamas šventės dalyvius, pasidžiaugė,
kad festivalyje gausu dalyvių, nes jis ir  skirtas parko gyventojams, lankytojams ir
svečiams bei visiems kitiems, kurie neabejingi senoviniams papročiams ir
tradicijoms. „Ši šventė labiausiai mus vienija, ji tapo pagrindine mūsų
direkcijos švente metuose. Į festivalį susirenka geriausi iš geriausių visos
Lietuvos  folkloro kolektyvų, kuriuos
užburia dzūkų nuoširdumas. Tad linkiu gero vakarėlio, drauge visiems smagiai
praleisti laiką“,– linkėjo direktorius.

Marcinkonių
seniūnijos seniūnas Vilius Petraška pasveikino festivalio dalyvius ir svečius su
gražia folkloro švente, kuri kasmet vyksta unikalios gamtos apsuptyje ant ežero
kranto.  „Dėkoju, kad neleidžiat užmigti mūsų kaimų seniesiems
etnografiniams ansambliams. Matant šią šventė tikiu, kad Dzūkijos žemėje
etnografiniai kolektyvai gyvuos ilgai“.

Šmaikščiais dzūkiškais pajuokavimais šventės dalyvius
linksmino nuostabieji renginio vedėjai – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato
darbuotojai Lina
Černiauskienė ir Jonas Bajoriūnas. Jie dėkojo visiems festivalio dalyviams,
parko kolektyvui bei Darželių, Margionių, Marcinkonių, Zervynų ir Žiūrų kaimų
bendruomenėms už pagalbą ir svetingumą rengiant festivalio koncertus. 

Direktorius Eimutis Gudelevičius kiekvienam kolektyvui
įteikė po dėkavonę ir suvenyrų.

Festivalio dalyvius pasveikino, ansambliams už
jautrias dainas padėkojo garbus svečias – šiemet devyniasdešimt penkmetį
švenčiantis partizanas iš Kasčiūnų kaimo Juozas Jakavonis–Tigras.

Šventėje šurmuliavo dzūkiškas
turgelis, kuriame buvo galima nusipirkti naminės duonos, sūrio ir pyragų,
medaus, natūralios kosmetikos, spalvingų keramikos, medžio dirbinių, austų
juostų. Festivalio
metu buvo galima nusipirkti parko lankytojo bilietą ir dalyvauti loterijoje. 

Vėliau šventė persikėlė į etnografijos muziejų, kur laukė
skanūs dzūkiški kulinarinio paveldo valgiai, o dalyviai iki vėlumos nenuilsdami
dainavo ir šoko. Unikalioje aplinkoje toli šilais aidėjo viena už kitą
skambesnės ansamblių dainos, o bendrystės jausmas smagiai vakaronei ir
pabendravimui prie dzūkiško stalo subūrė gausų būrį festivalio dalyvių ir
svečių.

Baigiamasis festivalio akordas nuskambėjo Žiūrų kaime.
Visus gausiai susirinkusius čia svetingai sutiko, senovinėmis dzūkų dainomis
sužavėjo dar vieno „Aukso paukštės“ laureato, seniausio Varėnos krašte Žiūrų
folkloro ansamblio atstovai. Šis unikalus jau penkiasdešimt metų gyvuojantis ir
visoje Lietuvoje žinomas ansamblis tarsi atgimė 
naujai – jame dabar dainuoja net keturios kartos.

Kaip sakė vienas pagrindinių festivalio organizatorių,
Marcinkonių etnografijos muziejaus vedėjas Jonas Bajoriūnas, festivalis jau
turi savo tradicijas. „Organizuodami šį festivalį, siekiame pagarbiai
pristatyti ir atkreipti dėmesį bei raginame ir toliau puoselėti išsaugotas ir
tebepuoselėjamas unikalias dzūkiško paveldo vertybes, senąsias tradicijas ir
papročius. Svetingai ir išmoningai festivalio svečius sutinka ir kaimų
bendruomenės. Šiuose festivaliuose noriai dalyvauja garsiausi folkloro
kolektyvai iš visos Lietuvos bei kaimyninių šalių. Džiaugiamės visais
kolektyvais ir kasmet stengiamės festivalį surengti dar įdomesnį“.