Danielius Jakubavičius

71-ierių metų inžinierius Edvardas Gedminas daug prisidėjo prie Alytaus miesto, Dzūkijos ir Suvalkijos tiltų per upes, įvairių viadukų statybos ir jų rekonstrukcijos darbų, matęs daug šalto ir šilto. Ilgus metus dirbo Alytaus statybos tresto, vėliau UAB „Alkesta“ darbų vykdytoju bei projektų vadovu. Dėl išskirtinės pavardės ir gerų charakterių bruožų pavaldiniams, vyriškis turėjo šaunią pravardę „Gerbiamas“. Jo niekas kitaip niekada ir nevadino.

Su pašnekovu susitikome po Alytaus Tūkstantmečio tiltu, ten kur 2008 metais ir vėliau kartu dirbome. Aš vairavau automobilinį kraną, o E. Gedminas  vadovavo statybos barui. Ten kur pasak jo, buvo išskirtiniai statybos iššūkiai ir greitis. Greitis padaryti skubiai ir kokybiškai.

Video:


E. Gedminas gimęs ir augęs Šiauliuose. Tačiau pabaigęs inžinieriaus studijas Kaune, 1973 metais gavo paskyrimą dirbti Alytaus statybos treste, kuriame  triūsė 2 tūkst. darbuotojų. Statyta Medvilnės kombinatas, vėliau įvairūs Šeštokų, Lazdijų, Kalvarijos, Veisiejų kompleksai. Intensyviai dirbo iki kol įmonė pradėjo buksuoti. 1996 metais inžinierius perėjo dirbti į UAB „Alkesta“ tiltų statybos skyrių, kuriame išdirbo apie 18 metų. „Kiekvienas tiltas statančiam inžinieriui yra kaip atskira mokinio vis kito dalyko pamoka, nes tokių pat vienodų  struktūros statinių niekada nebūna“, pasakojo Edvardas.  O per eilę metų susipažinta ir su daugybe statybininkų, geresniais, tingesniais, su kai kuriais iki šių dienų dar telefonu pabendrauju. Kas blogiausia, kad susitikus mieste jie mane sveikinasi, pažįsta, o aš jau ne visus prisimenu.

Edvardas paklaustas ar skaičiavęs kiek tiltų viso pastatęs, atsidusęs atsakė, kad taip. Vienas ar su kolegomis kitais projektų vadovais yra vadovavęs apie 12 naujų tiltų, viadukų statyboms, dar apie 8 rekonstruoti. Sumoje apie 20 Dzūkijos ir Suvalkijos statinių. Praktiškai kaip metai - taip tiltas.

Dabar atrodytų tiltų lyg ir gana, tačiau E. Gedminas sako, kad jie sensta, daugelį reiktų vėl rekonstruoti. Nereikia laukti kol visi sugrius, taps avariniais.

Šiandien Edvardas prisimindamas tuos pralėkusius metus, sako, “nebuvo kada  galvoti ar oras prastas ar geras. Statybininkui visada reikėjo prisitaikant dirbti prie bet kokių sąlygų.

O E. Gedmino kasdienybė - visada pilnai užimta, prieš keletą mėnesių mirus žmonai, daug skaito, domisi žiniomis, draugiškai pataria pažįstamiems kaip statyti namus, vyksta pasidarbuoti į netoliese esantį garažą, kartais aplanko Kaune gyvenančią sūnaus šeimą. Na, o netrukus reiks ir sodelyje pasidarbuoti. Tad liūdesiui vietos nėra.