Janina Žeimienė savo darbą Simne vadina misija ir džiaugiasi, kad keičiasi visuomenės požiūris

 Janina Žeimienė savo darbą Simne vadina misija ir džiaugiasi,  kad keičiasi visuomenės požiūris

Danielius Jakubavičius

Janiną Žeimienę galima vadinti simniške. Ji 11 metų vadovauja Simno specialiajai mokyklai, puikiai įsiliejo į bendruomenės gyvenimą. Darbą mokykloje Janina vadina misija. „Niekada negalvojau, kad taip pamilsiu mokyklos vaikus. O juos reikia mylėti!  Vaikai gali iškrėsti išdaigą, bet pykti ant jų negali, priimi juos tokius, kokie yra. Apkabini. Myli. Nes jiems  labai reikia meilės, patarimų ir paguodos žodžių,“ – kalbėjo J. Žeimienė. Ši savaitė Janinai ypatinga. Moteris atšventė 65 metų jubiliejų. Direktorė dalijasi patirtimi apie pedagoginio darbo patirtį, mokinių integraciją ir prisiminimus pirmą kartą pravėrus Simno specialiosios mokyklos duris.  

„Dar ne viską jaučiuosi padariusi. Dar turiu planų. Tikiu, kad Dievas man bus palankus ir leis įgyvendinti sumanymus“, –  sakė J. Žeimienė. Jos darbo stažas 45 metai. „Aš visada mokiausi, klausiausi patarimų. Džiaugiuosi, kad sutikau daug gerų protingų žmonių“, – tęsė Janina.

Naujus mokslo metus direktorė pasitinka optimistiškai. Karantino sąlygomis mokykla niekada nebuvo uždaryta, laikėsi visų saugumo priemonių, mokė vaikus. Jų 29. Planuojama, kad mokyklos duris pravers daugiau mokinių, nes galutinis skaičius paaiškės tik rugsėjį. Mokiniai – iš Lazdijų, Druskininkų, Alytaus rajono ir miesto atvežami mokykliniu autobusu  pirmadienį. Penktadienį parvežami namo.

Direktorė dėkinga simniškiams, kad priima vaikus, nesišalina jų. Vaikai lanko bendrus renginius, dalyvauja Simno miesto gyvenime. „Juos auklėjame, mokome, padedame jiems integruotis į Simno bendruomenę. Mums pavyksta. Tai viso mokyklos kolektyvo nuopelnas“, – kalbėjo J. Žeimienė. Ji dėkinga ir savivaldybės vadovams, kurie palaiko mokyklą. „Palaikymas motyvuoja dirbti kuo geriau“, – tęsė direktorė.

Paklausta apie sklandančią mintį, kad specialiosios mokyklos mokinius reikėtų integruoti į gimnazijas, J. Žeimienė sako: „integruoti į visuomenę juos būtina per mokyklų bendradarbiavimą, dalyvavimą renginiuose, bendruomenės gyvenimą. Bet bendrą ugdymą vienoje klasėje – sunkiai įsivaizduoju. Mūsų mokykloje dėmesys skiriamas kiekvienam mokiniui. Ar jis geba ar negeba vaidinti, sportuoti – jis dalyvaus vaidinime, sporto renginyje, tik jam bus pritaikyta jo galimybes atitinkanti veikla. O gimnazijoje kitaip, ten daugiau konkurencijos, gabumai vertinami. Mūsų mokyklos mokiniai turi įvairių elgesio sutrikimų, su kuriais reikia daug dirbti, kad netrukdytų bendram klasės darbui“,  – įžvalgomis dalinosi J. Žeimienė.

Janinos vaikystė prabėgo Žaunieriškių kaime, Alytaus rajone. Vidurinę ji baigė Alytuje. Pagal specialybę – pradinių klasių mokytoja.  Keturis metus dirbo Pupasodžio pagrindinėje mokykloje. Mokė prancūzų kalbos, geografijos, kūno kultūros. „Pasižiūrėjo į mano baigimo atestatą ir pasakė, kad galiu daug dalykų dėstyti. Tuomet buvo kita tvarka“, – prisiminė J. Žeimienė.

Vėliau moteris buvo pakviesta dirbti pagal profesiją – pradinių klasių mokytoja Dzūkijos vidurinėje mokykloje. Klasėje tuomet mokėsi 42 vaikai. Netrukus ji tapo direktoriaus pavaduotoja, kuravo pradines klases.  

1995 m. perėjo dirbti į Alytaus apskrities Švietimo skyrių. „Ilgai galvojau, sutikau. Dirbau 5 metus. Bet man trūko vaikų, mokyklos šurmulio, todėl 2000 m. grįžau į Dzūkijos vidurinę mokyklą. Tą kartą kuravau vyresnes klases, dirbau prie profiliavimo“, – apie pedagoginį darbą kalbėjo J. Žeimienė.

Vėliau moters darbo kelias vėl pasuko į Alytaus apskritį. „Po 5 metų pakvietė grįžti į apskritį. Grįžau. Vadovavau Socialinių reikalų, švietimo, kultūros ir sporto skyriui. Darbas buvo kur kas įdomesnis, dirbau su Pietų Lietuvos savivaldybių mokymo įstaigomis“, – sakė Janina.  

2010 m. apskritys buvo panaikintos. Į pensiją moteriai buvo anksti išeiti, o  pasitaikius pasiūlymui, dalyvavo konkurse Simno specialiosios mokyklos direktoriaus pareigoms užimti.  „Pirmi metai buvo sunkūs. Nepažinojau žmonių, vaikų. Bet niekados nenuleidau rankų. Kibau į darbus. Pradėjome nuo remonto darbų. Buvo pakeistas mokyklos stogas, langai,  tvarkomos vidaus patalpos. Man buvo svarbu, kad mokytojai tobulėtų, turėtų puikias darbo vietas. Mokytojai klasėse aprūpinti kompiuteriais, internetu. Tai palengvina jų darbą. Tikiu, kad  graži aplinka ugdo žmogų ir įkvepia darbui“, – optimizmo ir meilės savo darbui nestokojanti sakė J. Žeimienė.

Video:




Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių