Kančėnuose pristatyta knyga „Kalinio riba“

 Kančėnuose pristatyta knyga „Kalinio riba“

Po Vasario 16-osios vėliavų šnarėjimo kitą dieną,vasario 17-ąją, Alytaus r. Daugų sen. Kančėnų kaimo bendruomenės nariai ir kaimo gyventojai sulaukė garbingų svečių: LR Seimo narių Lauryno Kasčiūno, Pauliaus Saudargo ir žurnalistės Godos Krukauskienės.

 Svečius pristatė bendruomenės pirmininkė Monika Ražanauskienė, paminėdama susitikimo tikslą – knygos „Kalinio riba“ pristatymą.

 Įžanginį žodį tarė Laurynas Kasčiūnas ir pakvietė knygos bendraautorius Paulių Saudargą ir Godą Krukauskienę pasidalinti su klausytojais savo kūrybiniais įspūdžais. R-domoje kino juostoje, apie patirtus žiaurumus kalbėjo politiniai kaliniai: kardinolas Sigitas Tamkevičius, ses. Nijolė Sadūnaitė, Petras Plumpa, Antanas Terleckas, Jonas Volungevičius, Prima Bučytė-Petrylienė ir kt.

Jie ir dar tūkstančiai kalėjimuose kentėjo   žiaurius tardymus, kurie buvo vykdomi ištisas dienas ir bemieges naktis, šaltyje ir badaujant. Visi tremtiniai žinojo savo kančių tikslą ir viltį: už Tėvynę Lietuvą, už jaunąją lietuvių kartą, už ateitį. Tiems, kurie garbingai paaukojo savo gyvybes, mes turime atiduoti pagarbą- žemai nulenkti galvas ir ištarti „Amžiną atilsį“.

Salėje klausytojų akyse sužibo ašarų perlai,  kaip padėka tiems, kuriems buvo lemta peržengti „kalinio ribą“ ir  žuvusiems už jų narsą ir patriotizmą.

Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kančėnų filialo bibliotekininkė Rita Mikuckienė buvo sužavėta knygos „Kalinio riba“ viršelio dailininko Lauryno Kamarausko sugebėjimu raudonos spalvos fone, per žmogaus kovojo paveikslą, perteiktą skausmą veide, akių veržliame žvilgsnyje- ryžtą, tikėjimą ir nenugalimumą, įkvepiant savo gentainius tęsti kovas su tais pačiais tikslais. Tai įrodymas šiuolaikiniam jaunimui, kad meilė Tėvynei yra amžina.

Bendruomenės pirmininkė M. Ražanauskienė akcentavo, jog Kančėnuose yra pastatytas paminklas laisvės kovų dalyviams.

Renginio dalyvė Virginija Urmanavičienė su vyru džiaugėsi vaikais, kurie dalyvauja Šaulių sąjungos veikloje, keliauja partizanų takais Dzūkijoje.

Vyresnioji karta perduoda jaunimui senelių, prosenelių garbingų darbų svarbą. Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokytojas Algis Cincilevičius su mokiniais organizuoja išvykas ir supažindina juos su kovotojų partizanine veikla ir gyvenimu.

Pateikus klausimą bendraautoriams, kaip kilo idėja šios knygos gimimui, gerb. Paulius Saudargo atsakymas buvo nuoširdus: su patriotizmo giliu supratimu, gerbiant žuvusius kovotojus ir perduodant savąją patirtį pačiam einant partizanų takais su bendraminčiais, Šaulių sąjungos nariais, vykdant iškeltus tikslus.

Norėta, kad jaunimas dar jautriau suprastų savo protėvių kančias, paaukotas savo gyvybes už mūsų visų esantį gyvenimą.

Savo mintimis iš bendrų kelionių su bendražygiais šauliais Goda Krukauskienė papildė pasakojimą per savo patirtų išgyvenimų prizmę.

Janina Sabonienė nuoširdžiai pateikė savo pasiūlymus, kad nebūtų užmirštas nė vienas partizanas, kritęs kovoje už laisvę. Dzūkijos krašte buvo ypatingai aktyvus partizaninis judėjimas. Vien iš Žvirgždėnų kaimo žuvo 22 partizanai. Yra žinoma, jog prie Ešerinio ežero buvo iškastas bunkeris – partizanų buveinė, kuri buvo susprogdinta. Prisiminimais galėtų pasidalinti žuvusio partizano šeimos vaikai.

Norėtųsi, jog jaunieji šauliai susitiktų ir pakalbintų žuvusiųjų artimuosius, pajustų jų skausmą dėl netekčių, tų, kurie atidavė gyvybę už meilę tėvynei ir savo kraštui.

Nejučia prabėgo susitikimo laikas, širdyse palikęs prisiminimų pėdsakus. Likome dėkingi Laurynui, Pauliui, Godai už ypatingą nuoširdumą ir akių šilumą, rankų paspaudimą, pajaučiant žmogišką artumą, nepaisant pareigų-juk visi esam tos pačios Lietuvos vaikai.

                                                                                                       Aldona Janušauskienė ir Janina Sabonienė


Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių