Danielius Jakubavičius

Na, o šįsyk papasakosiu apie kitą netikėtą pažintį. Visai neseniai užėjęs į Daugų biblioteką, naujų gautų knygų lentynoje pastebėjau eilėraščių knygutę "Į tavo širdį". Ją atidžiai perskaičiau ir sužinojau, kad ilgesingų eilėraščių autorė yra iš Dargužių kaimo, Varėnos rajono - Laimutė Navickaitė. Knygos trumpame apibūdinime apie ją buvo paminėta, kad ji eilėraščius rašanti nuo mažumės, tik nevisada juos kūrė dienos šviesoje, dauguma brandžių eilėraščių parašyta jai apakus. Prižadėjau sau kuo greičiau ją aplankyti...

Tėvas su dukra mėgsta kartu pagroti ir padainuotiKai vos už kelių dienų turėjau reikalų Valkininkų- Matuizų apylinkėse ( Varėnos rajonas ), susigundžiau nevažiuoti iškart į namus, o pasukti keletą kilometrų link Vilniaus pusės į vientisai išsidėsčiusį Dargužių kaimą. Pirmi pasitaikę pėstieji iškart nurodė kur surasti mano ieškomą moterį. Tikrai nedrąsiai įžengiau pro tvarkingo namo praviras duris, nerimaudamas kaip galiu būti sutiktas, tačiau tą nežinią greitai išsklaidė pasitikęs aukštas pagyvenęs vyriškis, kuris daug neklausinėjęs pakvietė kambaryje įsitaisyti fotelyje. Jam ir prie mūsų atsargiai priėjusiai moteriai ( iškart supratau, kad ji akla ), pradėjau pasakoti apie savo atvykimo tikslą. Greitai prasidėjo draugiškas pokalbis, tarytum būtume senais gerais pažįstamais ir susitikę po daugelio nesimatymo metų. Taigi susipažinkite su jais ir jų sunkia kasdienybe: tai Bronislavas ir Laimutė Navickai, tėvas ir duktė. Pirmajam 77 metai, o ji- gimusi 1972 metų kovo 31 dieną ( 36 metų ), pasak jų senoji Navickienė - Laimutės mama, pernai gruodį pasimirė. Šiuose namuose pasirodo gyvena ir neįgalus 49 metų Laimutės brolis, kuris prie mūsų nebuvo priėjęs. Aštuonerių Laimutei diagnozavo cukraligę, tačiau kaip ji sako, tuomet ji niekada blogai nesijautė. Baigė Dargužių pagrindinę, paskui Valkininkų vidurinę mokyklas. 1990 metais įstojo į Vilniaus aukštesniają medicinos mokyklą, 1993m. ją baigusi pradėjo dirbti Valkininkų kardiologijos ligoninėje medicinos seserimi. Neužilgo klastingoji liga ir parodė savo blogąsias puses. Vieną rytą Laimutė prabudusi nebematė kairiąja akimi, prasidėjo ilgos vizitacijos pas įvairius gydytojus - ištisas maratonas. Tačiau niekas negelbėjo, netgi norvegai buvo pasisiūlę už dešimt tūkstančių dolerių atlikti jai akies operciją, bet iš kur gi tuomet tokius pinigus buvo paimti, kai visai neseniai mūsų šalyje buvo padaryta pinigų reforma ( 1993 06 25 ), turimi talonai- zuikučiai, meškutės iškeistos į litus, santykiu šimtas prie vieno , o čia dar doleriais mokėti... Bronislavas kreipėsi į sveikatos ministrą, kad duotų leidimą skelbti televizijoje ir radijuje prašymą dėl materialinės pagalbos suteikimo iš gyventojų pusės. Tačiau tuomet matyt tai buvo gal kiek neįprasta ir toks leidimas duotas nebuvo. Nepraėjus nei dviems mėnesiams nuo kairės akies apakimo, vieną rytą tas pats atsitiko ir su dešiniąja. Taigi Laimutė apako visiškai. Tėvas pasakojo, kad, ieškodamas pagalbos dukrai, aplankė visus Lietuvoje aukščiausius postus beužimančius asmenis, nebuvo tik pas prezidentą ir kardinolą... Laimutė praradusi regėjimą, pradžioje jautėsi labai nesmagiai. Atsimena kaip pirmąsyk ji norėjo pervilkti patalynę, tačiau iš susijaudinimo niekaip jai tai nepavyko, nors verk. Priėjęs tėtis ją apramino ir linksmai nuteikė, kad viskas bus gerai. Tokiu būdu tėvo ir mamos skatinama Laimutė ir pradėjo eiti nelengvu gyvenimo keliu: išmoko namuose tvarkytis, stengėsi būti kuo mažesne našta tėvams. Dabar tėtis ją kiekvieną antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį veža i Vilniaus Santariškių klinikas hemodializių procedūroms, rūpinasi viskuom kuom tik sugeba.

Laimutė eilėraščius pradėjo rašyti ketvirtoj, penktoj klasėj. Pirmutiniai kūriniai pasirodė "Lietuvos ryto" laikraštyje, o apakus, jos posmai buvo spausdinami neregių almanachuose ( knygose ), drauge su kitų tokio pačio likimo ištiktų žmonių kūriniais. Skirtumas tik tas, kad anksčiau matydama, pati užrašinėjo eilėraščius, o praradus dienos šviesą - talkino mama. Paklausiau, kas dabar jai padeda užrašyti sukurtą poeziją, juk mamos nėra, tėvas turi daug visokių darbų. Išgirdau netikėtą atsakymą... Ji eiles įšneka į diktofoną, o Varėnos rajono meras Mikalauskas apsilankęs čia ir paima šį prietaisą, perduoda savo pavaldinėms, kad atspausdintų įgarsintus eilėraščius... Navickai didelį ačiū sako laidai "Bėdų turgus", vedėjai Editai Mildažytei už rėmėjų suradimą. Jų bėda buvo parduota ir name buvo planuota sudėti keturi langai. Tuomet apsilankęs pas Navickus rajono meras nusistebėjo, kad įdėjus naujus gaminius liks dar keturi seni nepakeisti langai. Jo iniciatyva, name buvo sudėti visi nauji langai, bei atremontuoti kambariai. O Laimutės ir Bronislavo dalyvavimas televizijoje neliko nepastebėtas, vyriškis paskirdamas visą savo laiką dviejų neįgalių vaikų priežiūrai, gavo laidos "Bėdų turgus" nominaciją "Tėvui". Manau visi sutiksite, kad yra už ką. Planavau, kad ilgai neužtruksiu, tačiau viešnagė Dargužiuose užsitęsė gana ilgai. Laimutė papasakojo, kad dažnai vyksta į Varėnos neregių draugiją, ten dainuoja ir groja, mėgsta megzti, netgi šeimininkauti virtuvėje. Vieną sykį ji Aukštaitijoje upėje plaukė baidare, pasak jos, tada patirti įspūdžiai pralenkė visus prieš tai turėtus lūkesčius ( žinoma baidare plaukė ne viena, buvo vyras vedlys ). Mėgsta telefonu paplepėti su draugais iš Pilvingių ir Daržininkų kaimų, retkarčiais su tėvu dviese namuose pagroja, padainuoja, todėl neturi kada liūdėti. Išsiskiriant Laimutė man dovanų įteikė knygą - almanachą "Gyvenimo vaivorykštė", bei pirmame puslapyje pasirašė, o man nustebusiam, beliko jiems palinkėti visakiariopos laimės ir sveikatos. Važiuojant iškart pradėjau skaityti jos eilėraščius ir patį pirmutinį tada atverstą ir noriu čia pacituoti: Kažkas pasakė, kad akla Kažkas pasakė - nematau Man norisi rėkt, man noris šaukt Kad tai melas, melas! Aš matau, aš matau Kaip teka saulė. Kaip skleidžiasi pirmi žiedai. Aš matau širdyje paslėptą skausmą. Ir akyse nepasirodžiusią ašarą. Akys gali apgaut Bet širdies ir sielos - niekada. Aš matau ne akimis Bet širdimi. Kažkas pasakė, kad akla Kažkas pasakė nematau Bet tai juk melų melas Aš matau!