Lietuvo Katalikų bažnyčios kronikos 50-ies metų jubiliejus Simne (foto+video)

 Lietuvo Katalikų bažnyčios kronikos 50-ies metų jubiliejus Simne (foto+video)

„Nebuvau nei drąsiausias, nei išmintingiausias, bet
kažkam reikėjo imtis iniciatyvos. Buvau jaunas, dar nėjęs lagerių keliais,
taigi (…) prieš 50 metų paruošiau pirmąjį „Kronikos“ numerį“,- taip kukliai apie
legendinio pogrindinio leidinio atsiradimą kovo 20 d. Simne surengtoje
konferencijoje kalbėjo Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius, kuris,
būdamas tuometinis Simno bažnyčios vikaras, pradėjo leisti „Lietuvos katalikų
bažnyčios kroniką“.

Video:

 

Paminėta ten, kur buvo pradėta leisti

 

Minint „Lietuvos
katalikų bažnyčios kronikos“ (LKBK, Kronika) leidimo 50 metų sukaktį,
sekmadienį, kovo 20 d., Simno bažnyčioje aukotos iškilmingos šv. Mišios, liturgijai
vadovavo pats kardinolas Sigitas Tamkevičius. Dalyvavo Kaišiadorių vyskupas
Jonas Ivanauskas, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas
Kauneckas, daug kitų dvasininkų, taip pat – Marijos
radijo prezidentė Egidija Vaicekauskienė. Giedojo Vilkaviškio vyskupijos Krikščioniškojo kultūros centro
Česlovo Sasnausko choras, vadovaujamas Mindaugo Radzevičiaus.

 

Į iškilmes atvyko
Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas su žmona Vida, mero
pavaduotoja Dalia Kitavičienė, savivaldybės administracijos direktorė Gintarė
Jociunskaitė, kiti vadovai, savivaldybės tarybos nariai.

 

Jo Eminencijos
kardinolo Sigito Tamkevičiaus iniciatyva ir pastangomis bažnyčioje pristatyta
iki šiol dar niekur neeksponuota paroda apie LKBK veiklą Lietuvoje ir
užsienyje. Parodą parengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo
centro muziejininkė Ramunė Draučiūnaitė.

 

Pradėdamas šv. Mišias,
kardinolas kvietė prisiminti tuos nelengvus sovietinės okupacijos laikus,
kuriuos teko išgyventi vyresniosios kartos Lietuvos žmonėms. Sovietų okupacijos
žiaurumas ir neteisybė paskatino kuo plačiau viešinti Lietuvos žmonių
persekiojimo faktus, žadinti tautinį, religinį sąmoningumą, ir tai lėmė
pogrindinės katalikiškos spaudos atsiradimą. Pirmasis LKBK numeris sukurtas
1972 m. kovo 19-ąją būtent Simno klebonijoje, tuometinio vikaro Sigito
Tamkevičiaus kambarėlyje. Iki pat Lietuvos nepriklausomybės aušros 1989 m.
slapta leidžiama „Kronika“  tapo sovietų
režimo vykdyto Katalikų bažnyčios ir tikinčiųjų persekiojimo faktus viešinančiu
dokumentu.

 

Simno parapijoje ir
miestelyje buvo labai daug gerų katalikų, tad būtų sunku kai kuriuos išskirti.
Prie mano pogrindžio darbų  labai prisidėjo dvi geros moterys – Genutė
Dainauskaitė ir Julija Juškauskaitė, gyvenusios mažame namelyje ant Simno ežero
kranto. Jos sudarydavo sąlygas mano pagalbininkams kelias savaites dirbti prie
naujai redaguojamo „Kronikos“ numerio. Jos rizikavo labai daug kuo, bet į mano
prašymą pagelbėti nesvyruodamos atsiliepė“,- prisiminė kardinolas. Ant šių
moterų kapų buvo padėtos gėlių puokštės.

 

Po šv. Mišių Alytaus
rajono savivaldybės vadovai visus pakvietė į Simno kultūros namus, kur vyko
LKBK 50-mečiui skirta konferencija.

 

„Laisvė tapo gyvenimo norma“

 

Konferenciją
vedė Alytaus rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr.
specialistė Laima Zavistauskienė bei Raimundas
Žukauskas, Simno Švč. M. Marijos
Ėmimo į dangų parapijos klebonas.

„Sveikinu jus visus, susirinkusius čia, Simne, kur gimė
legenda, tapusi ne tik Lietuvos, bet ir viso pažangiojo Vakarų pasaulio
istorijos dalimi. Šiandien turime ypatingą progą prisiliesti prie šios legendos
kūrėjų, išgirsti jų liudijimus, iš pusės amžiaus atstumo įvertinti ne tik
religinę, bet ir istorinę, moralinę, tautinio atgimimo žadinimo, pasipriešinimo
okupantams prasmę bei  reikšmę.

1972 – ųjų pavasarį, kada Simne
parengtas pirmasis „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ numeris, aš buvau
vaikas, dar nė į mokyklą nėjau. Vis dėlto, prisimenu, kad namuose buvo šventas
laikas, kai amžiną atilsį Mama įsijungdavo traškantį radiją su Amerikos balso„Laisvės“Vatikano radijo  žiniomis. Tai, ką per radiją išgirsdavo
mano artimieji ar kaimynai, buvo pašnibždomis perduodama iš lūpų į lūpas.

(…)Paaugęs
ne kartą padėjau Mamai radijo imtuve nustatyti tas ypatingas laisvojo pasaulio
radijo bangas. Ir pats jau klausydavau žinių, kurios buvo skaitomos iš
pogrindinės „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“. Paties leidinio nebuvome
matę, bet visi tikėjome tuo, ką skelbė, nes tai buvo konkretūs dokumentai,
faktai apie konkrečių žmonių gyvenimą, jų persekiojimą, okupantų valdžios
savivalę.

Jūsų
Eminencija kardinole, tuomet nežinojome, kad Jūs – šio ypatingo leidinio
vyriausiasis redaktorius, nežinojome straipsnių autorių pavardžių – kunigų Jono
Borutos, Alfonso Svarinsko, vienuolių sesių Bernadetos Mališkaitės, Nijolės
Sadūnaitės ir daugelio kitų kuklių bendradarbių, leidinio spausdintojų,
platintojų vardų. Jūs tyliai dirbote slaptą darbą, apie kurį vėliau kardinolas
Vincentas Sladkevičius pasakys:
„Tai ištvermingiausias ir labiausiai Tėvynę išgarsinęs
leidinys…“ – taip konferencijos pradžioje į susirinkusius kreipėsi
Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.

 Sovietinė
sistema atrodė dar labai galinga, jos represinis aparatas turėjo daugybę slaptų ir etatinių darbuotojų,
informatorių, seklių. Tačiau – tikras stebuklas – KGB net 17 metų  taip ir nesugebėjo susekti, likviduoti
„Kronikos“,
ji tapo rekordu – ilgiausiai be pertraukos ėjusiu
pogrindžio leidiniu visoje Sovietų Sąjungoje!


„Kronika“ davė Lietuvai ir Bažnyčiai? Galbūt istorikai,  mokslininkai, ekspertai pasakys svariau. Aš
norėčiau pasakyti taip: davė tiesos žodį, kuris išlaisvino nuo baimės, svetimos
ideologijos melo, drąsino žmones ir kėlė pačios Bažnyčios autoritetą.

81 išleistas „Kronikos“
numeris, viena žinia po kitos – kaip chirurgo skalpelis prarėžė tamsos pasaulio
sieną ir žingsnis po žingsnio vedė Lietuvą į Atgimimo Sąjūdį,  į Kovo 11-ąją atkurtą Nepriklausomybę.

Ačiū jums visiems, kurie
prisidėjote prie legendinės „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidimo ir
platinimo! Šiandien
žinome Jūsų vardus, galime Jums žemai nusilenkti, dėkoti savo tėvų, mūsų pačių
ir netgi mūsų vaikų, vaikaičių vardu.

Gal kurį laiką buvome
primiršę tikrąją laisvės vertę ir kainą, laisvė tapo gyvenimo norma, bet
raudonasis slibinas šiandien vėl taikosi praryti pusę Europos. Vadinasi,
istorijos pamokas turime pasikartoti, kad nesikartotų skaudi praeitis“,-
kalbėjo Alytaus rajono savivaldybės vadovas A. Vrubliauskas. 

Gyvi prisiminimai, istorikų žodis ir
jaudinanti daina
 

Konferencijos dalyvius
taip pat pasveikino Lietuvos
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius dr. Arūnas Bubnys.

 

„Mes tada daug ko nežinojom, daug ko
nesupratom. Iš dalies panašiai, kaip dabar Rusijos imperinės, šovinistinės,
sovietinės ideologijos pavergti žmonės, kurie pateisina nusikalstamą karą prieš
Ukrainą. Apie „Kronikos“ reikšmę dabar, praėjus daugeliui metų,  suprantam žymiai daugiau. Noriu pasakyti, kad
(leisti tokį leidinį) tai nebuvo paprasta, nebuvo lengva. Daugelis žmonių už
šią veiklą turėjo sumokėti savo laisvės kaina. Daugiau kaip 20-čiai „Kronikos“
leidėjų ir platintojų buvo iškeltos baudžiamosios bylos, jie buvo nuteisti
sovietinių lagerių ir kalėjimų bausmėmis. Daugiau kaip 60 žmonių, prisidėjusių
prie „Kronikos“ leidimo, buvo kviečiami į sovietinį Saugumą (KGB –red. past.),
tardomi, jų namuose atliekamos kratos, vyko vadinamasis „profilaktinis“
darbas“,- kalbėjo dr. A. Bubnys.

 

Ypač 
įdomiais ir reikšmingais liudijimais apie LKBK kelią dalijosi buvęs pogrindinio
leidinio redaktorius, organizatorius 
kardinolas Sigitas Tamkevičius ir viena iš buvusių „Kronikos“
bendradarbių, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolė  Bernadeta Mališkaitė.

Jie pasakojo, kad „Kronikos“ turinio
tematiką didele dalimi sudarė kolektyviniai ir individualūs kreipimaisi bei pareiškimai dėl
tikinčiųjų teisių ir laisvių varžymo, pranešimai apie padėtį mokyklose –
moksleivių ateizavimą ir diskriminavimą, pranešimai apie sovietų valdžios kovą
su „Kronikos“ leidėjais ir talkininkais, žinios iš vyskupijų, kuriose fiksuoti
konkretūs faktai apie tikinčiųjų teisių ir laisvių pažeidimus.

Pogrindinės „Kronikos“
leidyba buvo sudėtingas, itin didelės konspiracijos reikalaujantis darbas. Jame
aktyviai dalyvavo gausus būrys atsidavusių kunigų, vienuolių ir pasauliečių.
Leidėjai ir platintojai nuolat rizikuodavo patekti į sovietų saugumo akiratį,
būti suimti ir nuteisti. Simne, kai buvo slapta spausdinami „Kronikos“
numeriai, vietinės moterys išeidavo ravėti daržo, o iš tikrųjų – saugojo nuo
svetimų piktų akių.

Vienas iš esminių
tikslų buvo perduoti leidinį į laisvuosius Vakarus tam, kad žinia apie Sovietų
Sąjungoje vykdomus tikinčiųjų teisių pažeidimus pasklistų pasaulyje. Iš pradžių
pogrindinis leidinys laisvuosius Vakarus pasiekdavo per Maskvoje veikiančius
Sovietų Sąjungos disidentus. Prasidėjus Maskvos disidentų areštams, reikėjo
ieškoti naujų „Kronikos“ perdavimo būdų į Vakarus.

Buvo nuspręsta
pasitelkti į Lietuvą atvykstančius užsienio turistus. Ką tik išleistas „Kronikos“
numeris būdavo nufotografuojamas, o fotojuostos ritinėlis saugiai paslepiamas.
Taip išmaniai paslėptas siuntinys pasiekdavo Vakarus. Jos turinys buvo
transliuojamas per radijo stotis, kurių skleidžiama informacija pasiekdavo ir
Sovietų Sąjungos okupuotas šalis.

„Kas Lietuvai galėjo nutikti gero
per tą sovietų okupacijos laikotarpį, ir kuo Lietuva iš tikrųjų gali
didžiuotis, – tai, mano požiūriu, buvo trys dalykai – partizanų karas,
„Kronika“ ir Sąjūdis“, –  tokiais
žodžiais savo pranešimą pradėjo vienas
žymiausių Lietuvos istorikų, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus
universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas
Arūnas Streikus.

 

Pasak pranešėjo, istorijos yra
įdomios tik tada, kai jos yra apie žmones ir apie jų nuveiktus darbus. Faktus
mes gerai žinome, bet visada įdomu, kaip tai atsitiko, kodėl tai įvyko, kas
lėmė vienus ar kitus istorinius įvykius. Turiningame pranešime prof. A. Streikus
apžvelgė tiek Lietuvos partizaninio judėjimo, tiek neginkluoto, nesmurtinio
pasipriešinimo okupantams kelią, kurio vėliavnešiu tapo Bažnyčia, jos
dvasininkų ir tikinčiųjų pastangomis leista bei visame pasaulyje platinta „Kronika“.

 

Konferencijos dalyviai galėjo
įsigyti kardinolo Sigito Tamkevičiaus dienoraščių
knygą  „Priespaudos kovos ir nelaisvės
metai“. Šiuos iki šiol neskelbtus kardinolo dienoraščius

istorikas Arūnas Streikus prilygina aštraus siužeto trileriui. Knygoje
stengiamasi kuo tiksliausiai parodyti 1968–1988 priespaudos ir kovos metus.
Visa tai, ką skaitytojas šioje knygoje ras, yra faktai: vardai ir pavardės ne
tik žmonių, kurie sovietmečiu kentėjo ir kovojo, bet ir vykdžiusių priespaudą
arba talkinusių priespaudos nešėjams kolaborantų pėdsakus.

„Tikiu, kad išaušus
Lietuvos laisvės rytui ne vienas iš paminėtų žmonių pasikeitė, kai kurie gal
net padarė atgailą. Todėl nemeskime į juos pasmerkimo akmenų: nežmoniškos
sistemos jie buvo sužeisti labiau, nei tie, kurie kentėjo ir kovojo“, – sako
knygos autorius S. Tamkevičius. 

 

Iš Simno krašto kilęs prof. Arvydas
Šeškevičius taip pat pristatė knygą „Nenugalėta tiesa“. Simno kultūros namų
salėje veikė Alytaus rajono viešosios bibliotekos darbuotojų surengta paroda
„Tiesa išlaisvina“.

 

Jaudinantis konferencijos intarpas
vienos ryškiausių Lietuvos kamerinės muzikos
atlikėjų, tarptautinių konkursų laureatės solistės Juditos Leitaitės ir jos
dukros smuikininkės Paulinos koncertas. O kai solistė uždainavo ukrainiečių
liaudies dainos „Rūšnyk vyšivannij“ (siuvinėtas rankšluostėlis) lietuvišką
variantą „
Tu motule miela, daug naktų
nemiegojai, išėjai į laukus, kur siūruoja javai. Tu mane palydėjai, nugalėt
palinkėjai pavojus, dovanų rankšluostėlį kelionei ir laimei davei…“, vienų
klausytojų akyse sublizgo ašaros, kiti dainavo kartu.

 

Ne mažiau jaudinantys buvo ir Simno
krašto žmonių pokalbiai su jų mylimu kardinolu pasibaigus oficialiajai
konferencijos daliai. Žmonės prašė S. Tamkevičiaus autografo, kiti atsinešė
parodyti 50 metų saugotus originalius „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“
egzempliorius.

 

Renginiai, skirti šiam
pogrindiniam leidiniui paminėti, dar nesibaigia. Kovo 23 d. Lietuvos
Respublikos Seimo rūmuose bus atidaryta paroda apie „Lietuvos katalikų
bažnyčios kronikos“ kelią. Seimas 2022 –uosius yra paskelbęs „Lietuvos katalikų
bažnyčios kronikos“ metais. „Kronika“ įtraukta į europinės reikšmės UNESCO
„Pasaulinės atminties“ nacionalinį registrą.

Kardinolas
 Sigitas Tamkevičius už šio pogrindinio leidinio redagavimą  ir leidybos organizavimą  2013 m.  apdovanotas Laisvės premija. 2021 m. Laisvės premija skirta  „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“
bendradarbiams ‒ Telšių vyskupui emeritui Jonui Algimantui Borutai bei
Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos seserims Bernadetai Mališkaitei ir
Elenai Šuliauskaitei.

 Alytaus rajono savivaldybės informacija


Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių