Margioniškiai sukvietė į margaspalvę „Rudenėlio šventę“-2020 (foto)

 Margioniškiai sukvietė į margaspalvę „Rudenėlio šventę“-2020 (foto)

Rūta Averkienė

Gražiausiais Dzūkijos šilais
apsisiautęs Margionių kaimas yra išties unikalus žmonėmis ir tradicijomis. Čia
ne tik pagarbiai puoselėjama tai, kas paveldėta iš savo senelių ir tėvų, bet
kuriamos ir naujos tradicijos. Margioniškiai nepamiršo senovinių dzūkiškų
dainų, jie tebevaidina beveik šimtmetį gyvuojančiame Margionių klojimo teatre,
degina Vėlinių laužus, organizuoja gražias šventes. Šio kaimo žmonės  yra labai nuoširdūs, svetingi ir moka
džiaugtis bendryste.

Sukvietę į Margionių klojimo
teatre vykusią tradicinę „Rudenėlio šventę“, 
margioniškiai turėjo ir daugiau džiugių progų – pavasarį jie savo
pastangomis ir jėgomis uždengė klojimo teatro pastato stogą, o tai, kas
išauginta darbščių margioniškių daržuose, puikavosi rudens gėrybių
parodoje–konkurse bei turgelyje. Gražiausiais žolynais iš tebežydinčių kaimo
darželių ir pievų išdabintas Margionių klojimas svetingai pasitiko į šventę
susirinkusius vietinius margioniškius, jų vaikus ir anūkus bei svečius.

                      Varėnos
rajono savivaldybės meras Algis Kašėta pasidžiaugė aktyvia ir veiklia Margionių
kaimo bendruomene. Dzūkiškai pasveikinęs margioniškius su gražia švente, meras
sakė: „Jūs, margioniškiai, turit savo išskirtinumų. Labai dziaugiuos, kad tokis
slaunas kaimas yra, ir aš jį pamėgau, tai cikras šilų kaimas, nuoširdūs žmonės.
Labai sveikinu jus atlikus rimtų darbų – užsidengėt klojimo stogų. Savivaldybės
nuopelnas, kad perėmė klojimo  teatro
pastatų, o jūs – kad stengėtės, parašėt projektų, jį laimėjot ir savo lėšom
suremontavot. Savivaldybei visai mažai reikės prisdėc. Turit klojimo teatrų,
šalcinį „Bobos daržas“,  bet svarbiausi
visciek esat Jūs. Visus atvykusius ir naujai insikūrusius priiimat su atviru
šyrdziu, esat labai nuoširdūs ir svecyngi. 
Dėkui Jum už tai, visadu toki ir išlikit“, – linkėjo meras.

                      Bendruomeniškus
ir aktyvius margioniškius su švente pasveikino Marcinkonių seniūnijos seniūnas
Vilius Petraška. Jis pasidžiaugė, kad savo kaimą myli ne tik senoji kaimo
karta, bet ir iš miestų sugrįžę jų vaikai bei vaikaičiai, taip pat ir čia
sodybas įsigiję naujakuriai.

                      Dzūkiškomis
dainomis kaimynus pasveikino ir savo išaugintas daržo gėrybes dovanų atvežė Kabelių
kaimo bendruomenės, vadovaujamos Marytės Jankienės, nariai.

                      Charizmatiškieji
Margionių klojimo teatro artistai svečiams dovanojo neįkainojamą dovaną – dzūkiška
tarme įtaigiai suvaidino Rimutės Avižinienės režisuotą  J. Gaidžio komediją „Dovanok“.

                      Šventę
papuošė dainingosios Margionių etnografinio ansamblio moterys, tradiciškai
sudainavę kaimo režisieriaus Juozo Gaidžio parašytą kaimo himną bei jautrias
dzūkiškas dainas, kurias kartu dainavo visi žiūrovai.

                      Energingoji
ir iniciatyvų visuomet kupina Margionių kaimo bendruomenės valdybos pirmininkė
Lina Vosylienė pasidžiaugė projekto „Mes – bendruomenė“ nuveiktais darbais.

Vėliau visi grožėjosi
margioniškių išaugintomis ir klojimo kieme išeksponuotomis gražiausiomis
daržovėmis – milžiniškais moliūgais, cukinijomis, morkomis, burokėliais, bulvėmis,
svogūnais. Smagų konkursą surengę margioniškiai rinko įspūdingiausią moliūgą, cukiniją,
kompoziciją, įdomiausią daržovę „aš ne tokia kaip visos“. Prizininkai buvo apdovanoti
padėkomis ir saldžiomis dovanėlėmis. Vakarop visi varžėsi nuotaikingame žaidime
 „Protmūšis“ bei dalyvavo loterijoje, kurioje
visi dalyvavę ką nors laimėjo. Tokie jau tie margioniškiai – dzūkiškai dosnūs
ir svetingi. Surinkti pinigėliai buvo skirti kaimo bendruomenės reikmėms.

Margioniškių vaišingumą
liudijo skaniausiais dzūkiškais patiekalais nuklotas vaišių stalas. Visi  buvo pavaišinti ant laužo virta grybiene.

Gerą nuotaiką dovanojo
nuotaikingos Margionių etnografinio ansamblio moterys ir šaunus kaimo muzikantas
Vytautas Jezukevičius. Iki vėlaus vakaro Margionių klojime netilo gražios
dzūkiškos dainos ir smagus šventės šurmulys.

Margionys turi savo charizmą. Tai
pajaučia kiekvienas, apsilankęs šiame nedideliame, vos daugiau kaip
penkiasdešimt gyventojų turinčiame kaime. Patys margioniškiai su nostalgija
mena tuos laikus, kai kaime kiekvienoje troboje buvo po lopšį, kai čia ir
mokykla veikė, visais laikais buvo stipri lietuvybės, patriotizmo ir meilės
savo kaimui dvasia. Galbūt todėl  beveik
devyniasdešimt metų čia tebegyvuoja Margionių klojimo teatras, kuriame tebeplevena prieš dvidešimtmetį
į Nebūtį iškeliavusio Margionių „Strazdelio“ –
kaimo šviesuolio, poeto ir „režisoriaus“ Juozo Gaidžio – dvasia. Čia kiekviename kaimo name gyveno ar gyvena po
artistą. Juk margioniškiai, pirmąkart 1929 metais suvaidinę
A.Vilkutaičio-Keturakio komedijoje ,,Amerika pirtyje“, kurią, vietinio jaunimo
padedamas, pastatė Margionių pradžios mokyklos mokytojas Teofilis Sukackas,
vaidina iki šiol.  Kaime gyvos ir ypatingai pagarbiai bei gražiai puoselėjamos
Vėlinių tradicijos – aštuonias dienas kapinaitėse kūrenant Vėlinių laužus ir
nuoširdžiai meldžiantis. Margioniškiai didžiuojasi turį  prieš keturis metus šalia kapinaičių pastatytą
vieną didžiausių Lietuvoje medinį aštuoniolikos metrų su dviem kryžmom kryžių.                Dažni lankytojai žavisi kaimo gale
esančia Skroblaus versme „Bobos daržas“.

Kaimo
gyventojai sako privalantys gerbti, saugoti ir perduoti ateinančioms kartoms
savo iš tėvų paveldėtas tradicijas, ir kol gyvas nors vienas margioniškis, tos
tradicijos tikrai gyvuos.


Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių