Sausio 19 dieną Matuizų bibliotekoje prasidėjo paroda "Siuvinėjimo magija". Tai pirmoji siuvinėtojos, rankdarbių mylėtojos Marytės Lapinaitienės darbų paroda. Nors autorė ir mezga, ir neria, tačiau mieliausias širdžiai užsiėmimas siuvinėjimas. Pasak siuvinėtojos, šis užsiėmimas ir nuramina, ir nuotaiką pakelia, ir nuobodžiauti neleidžia, o vėliau dar ir puikūs darbai gimsta, kuriais galima namus papuošti ar kitiems padovanoti. Naudodama siuvinėjimo kryžiuku techniką Marytė kryžiukus medžiagoje vieną po kito kruopščiai suguldo į puikius paveikslus, paveikslėlius, knygų skirtukus, pagalvėlių užvalkalus ir daug kitų darbelių.

            Siuvinėti autorė pradėjo dar vaikystėje. Anais laikais siuvinėjimo pamokydavo mama ir mokykloje per darbų pamokas parodydavo. Tik siuvinėjimas buvo kiek kitoks, paprastesnis – dygsneliu vadinamas. Marytė ir popietę pradėjo prisiminimu iš vaikystės: "Vaikai ganydavom karves, ir aš visadu ganydama karves nešdavaus siuvinėlį su savim, siūlų, adatą, kokį tai lopinuką ir dar indėdavo mama kokį tai sumuštinuką. Viskas būdavo sudėta vienam maišiuke." Gražia dzūkiška kalba pasakojo autorė. "Karvės ganosi, aš tai pasiuvinėju, tai pasidedu darbelį. Taip besėdint užmigau. O karvė tą mano maišiuką su viskuo ėmė ir suėdė! Tai aš labai pergyvenau, kad tai karvei kas neatsitiktų nuo suėstos adatos. Jau aš nesgailėjau nei siūlų, nei lopinuko, man cik labai baisu buvo, kad karvė nenugaištų. Gal kokią savaitę laiko ramybės neradau kaip čia baigsis. Bet baigės viskas gerai, karvė nenugaišo ir aš toliau sau siuvinėjau." Užbaigė prisiminimą Marytė.

            Pasidalinusi dar keletu šmaikščių prisiminimų siuvinėtoja tęsė pasakojimą apie savo mylimą veiklą. Vėliau, suaugus, išėjus gyventi savarankiškai ir sukūrus šeimą, siuvinėjimui laiko liko vis mažiau. Gyvenimas buvo intensyvus ir daugiau dėmesio tuomet sulaukė mezgimas. Marytė mezgė ir virbalais, ir vąšeliu, bet kartą kitą ir pasiuvinėdavo. Pamena, kad pirmai dukrytei gimus kiek daugiau siuvinėjo, tačiau darbų iš tų dienų neišliko. O vėliau niekada nenustojo galvoti, kad kai tik išeis užtarnauto senatvės poilsio, iškart kibs į siuvinėjimą. Kaip tarė, taip ir padarė.

            Siuvinėti pradėjo pamažu, nuo nedidelių darbelių. Toliau vis daugiau, daugiau ir taip įsisiuvinėjo iki nemažai laiko ir kantrybės reikalaujančių didelių paveikslų. Pasak autorės, neišeina siuvinėti aklai bet ko. Darbelį ji kruopščiai renkasi. Jis turi ir pačiai patikti, ir norisi, kad ir tam, kam jis skirtas, būtų mielas. Kiekviename paveiksle ir rankdarbyje įdėta daug meilės ir šilumos, kievienas yra išglostytas ir išpuoselėtas. Visuose darbuose yra įdėta dalelė sielos. Štai paveikslas su žiemos vaizdu buvo pasirinktas siuvinėti, nes Marytė yra gimusi žiemą ir šis metų laikas jai labiausiai patinka. Šiuo metu ji jau vėl turi išsirinkusi gražų žiemišką paveikslėlį, laukiantį, kol kruopščios rankos perkels jį ant medžiagos. O iš gyvūnų labiausiai siuvinėtojai patinka pelėdos. Parodoje galime pasigrožėti net dviem paveikslais su šiuo išminties simboliu. Bene sunkiausias, didžiausias ir pats brangiausias darbas yra paveikslas, kurį autorė padovanojo dukrai gimimo dienos proga. Paveiksle pavaidzuoti puodeliai su arbata ir arbatinuku, ir aplink pabertos gėlės išties atrodo nuostabiai, o spalvų čia net 88! Marytė daugiausia siuvinėja artimiesiems, dukroms, anūkams. Įvairių švenčių proga dovanoja savo rankų darbus, yra išsiuvinėjusi daug puikių staltiesių ir patalynės. Patalynė siuvinėta dygsneliais, nes medžiaga siuvinėjimui kryžiuku nepritaikyta ir dygsneliai atrodo gražiau.

            Popietės metu susirinkusius svečius Marytė iš arčiau supažindino su siuvinėjimo kryžiuku technika. Pademonstravo medžiagas, jau pradėtą darbelį, parodė daug siuvinėjimo schemų, kurias čia pat išdalino susirinkusioms mokinėms, susidomėjusioms šiuo hobiu. Siuvinėtoja teigia, kad siuvinėti kryžiuku nėra sudėtinga, tai gali daryti kiekvienas, mylintis ir vertinantis rankdarbius. Darbus talpina grupėse "Siuvinėjimas kryželiu - mano hobis" ir "Auksarankės lietuvaitės".

     Belieka palinkėti, įkvėpimo naujiems kūrybiniams darbams, šviesių akių ir kantrybės siuvinėjant. Paroda Matuizų bibliotekoje veiks iki vasario 2 dienos. 

                                                        Matuizų bibliotekos bibliotekininkė Vidutė Stadalnykienė