Neįgaliųjų bendrijos “Viltis” atstovai stažavosi Prancūzijoje (foto)

 Neįgaliųjų bendrijos “Viltis” atstovai stažavosi Prancūzijoje (foto)

Bendrijos “Viltis” Alytaus rajono padalinio tarybos pirmininkė Danutė Laukaitienė vyko į stažuotę Prancūzijoje.

Išvykti į  Prancūziją galėjau kartu su Vilniaus Vilties” kolegėmis dėka  „Erasmus+“ finansuoto projekto, skirto darbuotojų, dirbančių su sutrikusio intelekto asmenimis kvalifikacijai kelti. Teko prisiminti prancūzų kalbos pamokas.

Richemonto institutas buvo  priimanti organizacija Prancūzijoje, o jo projektų koordinatorė Audrey Blanchard  rūpinosi, kad   mūsų stažuotė būtų prasminga ir labai naudinga mums. 

Richemonto institutas įsikūręs bažnyčios ansamblio pastate, o buvusi bažnyčia dabar naudojama kaip renginių salė. Institute  mokosi – 300 studentų ir dirba 40 dėstytojų.Čia ruošiami žemės   ūkio specialistai  ir socialiniai  asistentai, kurie padės bendruomenei dirbti su neįgaliaisiais. Susitikome su instituto dėstytojais ir studentais. Sakoma, jei bendruomenė stipri, tai ir darbo rezultatai puikūs. Nors mokslas kainuoja 2000 Eur per metus vienam studentui, daugelis studentų už mokslą nemoka, nes gauna paramą iš savivaldybės arba iš darbdavių, kurie moka už būsimo darbuotojo studijas. Studentai žino, kad baigę mokslus gaus darbą.

 

Kad įgytų daugiau žinių studentai vyksta į kitas šalis ir grįžę visiems pristato tos šalies darbo metodus. Instituto 16 studentų pagal „Erasmus+”  programą  atvyksta  į Lietuvą  praktikai. Jie dirbs su mūsų neįgaliaisiais.

Susipažinę su instituto veikla ir susitikę su studentais,  kartu su turizmo agentūros darbuotoja  vaikščiojome po Konjako miestą.Siauros senamiesčio gatvelės dvelkė senovės istorija, kuri skaičiuoja net nuo 16 amžiaus. Siauros gatvelės mums priminė Vilniaus senamiestį. Mūsų pagrindinis tikslas buvo susipažinti su įvairiomis organizacijomis, kurių veikla susijusi su neįgaliaisiais.

Pirmiausia mes apsilankėme bendruomenėje, kuri priklauso tarptautinei „Arkos“ organizacijai, jungiančiai panašias organizacijas iš 140 šalių.

Bendruomenėje 90 neįgaliųjų, 45 darbuotojai, 10 savanorių. Jų veikla įvairi, tai  gamybinės dirbtuvės, medžios dirbtuvės, sodų/parkų priežiūra  ir visur pagal savo sugebėjimus dirba neįgalieji kartu su savo asistentais. Palaikydami neįgaliuosius  ir vertindami jų atliekamus darbus,  paslaugas užsako tiek firmos, tiek fiziniai asmenys. Labai stiprus bendruomeniškumo jausmas.

Centras taip pat teikia dienos užimtumo paslaugas bei priežiūrą, turintiems kompleksinę negalią, 24 val. per parą.   Jie yra mokami būti savarankiškais: apsipirkimas parduotuvėje, lavinami socialiniai įgūdžiai.

Ferme de Magne – socialinės įmonės puikiausias pavyzdys Europoje.

Čia dirba 350 neįgaliųjų, 225 neįgalieji dirba su darbo sutartimis ir už tai gauna  darbo užmokestį. Juos prižiūri 150 darbuotojų. Čia vykdomos kelios veiklos: Sodininkystė/daržininkystė/gėlininkystė ( 0,5 ha plotas),dėžių gamyba iš medžio, patalpų ir aplinkos tvarkymas, maisto gamyba, didžiulė skalbykla. Jie turi 3 restoranus (  du  iš jų  kituose kaimuose). Namukai skirti apgyvendinimui. 80 asmenų gyvena, kiti gyvena šeimose.

Buvome sužavėti jų veikla. Matėme, kad žmonės laimingi. Jie dirba savo mėgstamą  darbą,  sode, skalbykloje,  kiti restorane. Su kokiu nuoširdumu jie aptarnavo mus. Buvo pietų metas ir į restorano salę rinkosi žmonės. Nustebome, kad tolokai už miesto ir tiek daug lankytojų. Virtuvėje gaminama 600 porcijų per pietus .  Čia sustoja visi pravažiuojantys tuo keliu, kuris veda į miestą. Žmonės net neatkreipia dėmesio, kad juos aptarnauja neįgalieji. ( Pas mus tai iš karto  atkreipia dėmesį, kad jis neįgalus).

 

Lankėmės ir mini zoologijos sode (yra 30 gyvūnų rūšių ), kur vasaros laiku apsilanko šeimos su vaikais ir gali ne tik iš tolo pamatyti avytes, lamas, paukštelius, bet juos ir pamaitinti, paglostyti, o sėdėdami restorane vaikai taip pat mato gyvūnus per langą. (Mums apie tokias paslaugas tik pasvajoti)

 Didžiojoje jų  skalbykloje  dirba 15 neįgaliųjų, du vadovai, du asistentai. Skalbykla veikia iki pietų. Pirmadieniais išskalbiama net 600 kg skalbinių, o kitomis dienomis 200-300 kg.

Centras 1960 m. Įsteigtas tėvų, auginančių vaikus su negalia. Centre organizuojama  darbinė veikla, dienos užimtumo ir gyvenimo namų paslaugos. Čia  įgyjami ir palaikomi darbiniai įgūdžiai. Neįgalieji ruošiami dirbti savarankiškai įmonėje arba centro gamybinėse dirbtuvėse. Nustebino labai didelės erdvės gamybinėse dirbtuvėse. Čia neįgalieji surenka, pakuoja, klijuoja etiketes,  ir kt. 

Atsižvelgiant į neįgaliojo asmeninius gebėjimus yra nustatomas darbo laikas , gali dirbti 1 val. , o kitas – 8 val.  Taikomas lankstus darbo laikas pagal neįgaliųjų darbinius įgūdžius.  Ne Valstybė, o darbdavys ar pats darbuotojas nusistato darbo laiką. 

Mus domino ir centro išlaikymo išlaidos. Jie finansavimą gauna iš sveikatos ministerijos, vyriausybės ir regionų savivaldybės.

Centre dirba 84 neįgalieji, 15  asistentų. 85 darbuotojai –1 175.000 Eur metų biudžetas , kompensuoja valstybė – 388 000 Eur, kitus pinigus į biudžetą įneša savo darbu neįgalieji. Dirbtuvėse neįgalieji surenka, pakuoja, klijuoja etiketes,  ir kt. 

Stažuotės metu mes sužinojome, kad  Konjako regione  dirba 1500  neįgaliųjų, o per visą Prancūziją dirbančių neįgaliųjų skaičius – 120 000. 

Būdamos  Prancūzijoje mes taip pat susipažinome su Jų  pasididžiavimu – konjako gamyba. Lankėmės vyndario ūkyje, kur sužinojome, kad konjako žaliava ruošiama net 2,5 metų, kad galima būtų pradėti tikrąją gamybą. Teko degustuoti 50 metų išlaikytą konjaką. Kuo ilgiau jis laikomas statinėse, tuo jis vertingesnis.

Taip pat apsilankėme Karaliaus Francois I pilyje, kur įsikūręs konjako  „Chateau  Otard“ ofisas. Apžiūrėjome pilį ir brandinamo konjako  statines. Buvo puikiai praleistas laikas ir sužinota apie taip vertinamą Prancūzišką konjaką.

Prieš išvykdamos į Lietuvą, dar spėjome trumpai pasigrožėti Paryžiaus vaizdais.

Grįžome į   Lietuvą  su naujomis idėjomis. Labai džiaugiamės, kad mūsų jaunuolių darbelius(figūrines vaško žvakeles ir muiliukus) galėjome padovanoti aplankytų centrų bendruomenėms. Tikime, kad pamažu ir pas mus keisis požiūris į neįgaliuosius, nes jie irgi mūsų bendruomenės dalis.

Bendrijos „Viltis“ Alytaus rajono padalinio pirmininkė Danutė Laukaitienė


Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių