Visas Rasos Navakauskienės pasaulis sukasi apie Santaiką. Moteris gimė, augo, ir dabar gyvena Santaikoje. Nors muzikos mokslų nebaigė, Rasa jaučia kiekvieną muzikos natą, o širdžiai mielas kultūrinis darbas yra jos gyvenimo variklis ir džiaugsmo, ir liūdesio akimirkomis.

Specialybė – bibliotekininkė

R. Navakauskienė baigė aštuonmetę mokyklą Santaikoje, vidurinę – Alytuje. Tuometinėje Kapsuko mokykloje įgijo bibliotekininkės specialybę. Kurį laiką dirbo Alytaus rajono ir miesto bibliotekose. Vėliau Santaikos vaikų darželyje auklėtoja ir muzikos vadove.

Rasa į muzikinį kultūrinį darbą atėjo atsitinkinai. „Pravedžiau vieną renginį Santaikoje. Kolūkio pirmininkui Albinui Sujetai patiko. Jis mane pakalbino ateiti dirbti į kultūros namus,“ – pasako pašnekovė. Taip 1987 m. prasidėjo R. Navakauskienės kultūrinis kelias, kuris moterį lydi jau 34 metus.

Polinkis muzikai iš šeimos

Paklausta, iš kur gabumai ir polinkis muzikai, R. Navakauskienė sako: „Mano šeima muzikali. Tėtis grojo smuiku, gražiai dainavo. Kviesdavo jį groti vestuvėse, dainuoti bažnyčios chore. Brolis Juozas Kavaliauskas muzikuoja. Mano mama užaugo dainuojančioje šeimoje“. Rasa prisimena, kaip vaikystėje mamos gimtinėje Buckūnų kaime prie Metelio ežero susirinkdavo giminė ir dainuodavo taip, net ežeras banguodavo.

Rasa groja gitara, akordeonu, nors šiais instrumentais groti profesionaliai nesimokė.
Video:

Netektis padėjo ištverti darbas

Rasos vyras Algis santaikiškis. „Tuomet, kai buvome jauni, Santaikos kultūros namuose jis vesdavo diskotekas,“ – pasako R. Navakauskienė. 1986 m. pora susituokė. Vyras dirbo elektriku kolūkyje. „Laikas labai greitai bėga. Tėvukas jau 30 metų, kaip miręs. Prieš 7 metus anapilin iškeliavo vyras. O mamą pernai palaidojau.“, – apie netektis, prisiminė pašnekovė. „Buvo apėmusios liūdnos depresinės mintys, bet susiėmiau dėl vaikų, kurie mane labai palaiko. Ir darbo specifika – renginiai, bendravimas su žmonėmis, kolektyvai – man padėjo išgyventi sunkumus“, – sakė R. Navakauskienė.

Su vyru Rasa užaugino du sūnus Deivydą ir Romą. „Mano vaikai užaugo kultūros namuose. Aš dirbdavau, jie ateidavo. Ir dainuodavo, ir mokyklos kolektyvuose šokdavo, vėliau diskotekas vedė. Sūnus Deivydas Jaunimo centre Alytuje baigė smuiko klasę. Su broliu Romu sukūrę savo grupę „Tuoj“, – pasakojo moteris. Pasak Rasos, jos brolis Juozas vaikams buvo pavyzdys, į kurį jie visada norėjo lygiuotis.

Kultūrinė veikla

Rasa sukūrė ir jau vadovauja 18 metų šokių kolektyvui „Narpulis“, kuriame šoka 8 šeimos. „Choreografė pastato šokius, o aš užsiimu administraciniu ir projektiniu darbu“, – kalbėjo Rasa.

Santaikos teatras – dar vienas Rasos projektas, sukurtas 1994 metais. Stato ir vaikų ir suaugusių spektaklius. Jų iš viso pastatyta 14.



Rasa džiaugiasi, kad beveik visą laiką galėjo dirbti su broliu J. Kavaliausku kultūros namuose. Santaikos kapelai iširus gimė vokalinis ansamblis „Gija“. Dar yra šeimyninis ansamblis, kuriame dainuoja Rasa, brolis Juozas ir du Rasos sūnūs.

Reorganizavus Santaikos kultūros namus, nuo 2019 m. Rasa dirba renginių organizatore Simne. Simne jai patinka, bet jos širdis Santaikoje. Moteris džiaugiasi stipria Santaikos bendruomene, kuri palaiko jos idėjas, čia dirba su savo kolektyvais. „Suardyti lengva, bet sulipdyti iš naujo – sunku“, – įsitikinusi moteris. Pasak Rasos, jeigu žmonės norės, kolektyvų veikla Santaikoje bus tikrai tęsiama.


Rasa turi svajonę – suorganizuoti savo šeimos autorinių dainų ir poezijos vakarą. „Turime su broliu Juozu parašę dainų, poezijos, tad norėtume šia kūryba pasidalinti su mūsų klausytojais“, – atvirauja Rasa.

Dar daug dainelių nepadainuota! Tad linkime Jums, mieloji Rasa, drąsos ir ryžto savo svajonei įgyvendinti! Esate visiems be galo brangi ir mylima!
Straipsnis laikraštyje "Dainavos žodis: