Pėsčiomis į Mergežerio gimtajį Martyno Vainilaičio kaimą

Gegužės 24 dieną trys Varėnos „Ryto“
progimnazijos mokinių klasės su mokytojomis Angele Kamanduliene, Ona
Veličkiene, Neringa Saldiene leidosi į pėsčiųjų žygį į Mergežerio kaimą, skirtą
vaikų poeto Martyno Vainilaičio 85-osioms gimimo metinėms atminti. Žygį
organizavo Varėnos viešoji biblioteka. Tai projekto „Ežio dvare“ tęsinys.

Penkių kilometrų ilgio kelias į Martyno
Vainilaičio gimtąjį kaimą vingiuoja mišku. Vaikai žygiavo iš vakaro pažymėta
trasa. Stebėjo gamtą, juk ji buvo pamėgto poeto įkvėpimo šaltinis. Pakeliui
sutiko didelį vilkšunį, ramiai bestovinčią stirnaitę, stebėjo skruzdėlynus,
nedidelius žydinčių bruknių ir mėlynių plotelius, klausėsi paukščių melodijų,
skaičiavo gegutės kukavimus. Priėjo „skruzdžių autostradą“ (taip pavadino kelio
atkarpą, kuria į abi puses skubėjo nesuskaičiuojama daugybė skruzdėlių), kad
nesugadintų jų maršruto ar nesutraiškytų darbščių vabaliukų, vaikai turėjo
pakeisti savo judėjimo liniją. Sužinojo, kad miškas, kuriuo eina – ne sodintas,
o savaimingai sudygęs ir užaugęs. Kaimo pradžioje matė senovinių avilių,
įrengtų storų medžių kamienuose, domėjosi senovine bitininkyste.

Smėlio takas nuvedė iki senųjų kaimo
kapinaičių, kur išlakių pušų pavėsyje amžinam poilsiui atgulė M. Vainilaitis. Tą
vietą saugo balto marmuro angelas, sukurtas žymaus skulptoriaus Antano
Kmieliausko, iškalti poeto žodžiai: „Išlakios pušys dangų remia. Žydroji
vyturio malda. Aš sugrįžau į savo žemę. Ir neišeisiu niekada. Su savo
protėviais kalbėsiu daininga dzūkiška šneka, o Jums aš volunge čiulbėsiu,
šnarėsiu kadagio šaka“. Uždegta atminimo 
žvakutė, deklamuoti M. Vainilaičio eilėraščiai.

Po to žygeiviai, choru,
deklamuodami eilėraščius, pasiekė gimtąją M. Vainilaičio sodybą. Kieme auga didelis
Martyno sodintas ąžuolas. „Teturiu vienintelį pomėgį – sodinti medžius.
Kiekvieną pavasarį prie namo pasodindavau po medelį. Tiesa, kartais tėvas
būtent toje vietoje nuspręsdavo pasėti tabaką ir mano medelį išraudavo. Bet jau
didžiulis užaugo jaunystėje pasodintas ąžuolas“, – rašė poetas. Vaikus pasitiko
Martyno sesuo Antosė Kierienė, pakvietė užsukti į sodybą, apžiūrėti namą ir
kiemą, visoms grupėms padovanojo po knygą „Akivarų tiltas“. Sodybą žymi
atminimo lenta su išgraviruotomis poeto eilėmis, kurios tarsi iliustruoja, įprasmina visos jo gausios
kūrybos svarbą: „Ateikit, – niekad
neapvilsiu, dainelė šypseną pratęs. Saulutės aukso Jums pripilsiu, – ištieskit
baltas rankutes! Ateikit, – kelia pūgą žvainą pietys į obelis žvainas. Tegu
visi vaikai ateina į mano širdį, į dainas!“ ir Adolfo Teresiaus skulptūra
„Strazdanotas berniukas“. Strazdanotas berniukas – poeto simbolis, lydėjęs jį
visą gyvenimą.  „Ateina vakaras. Už mano
vaikystės pievų nusileidžia saulė, pilkai žydroje, prieblandoje paskęsta
kaimas, namai, kambarėlis. Žinau, aplankė mane žydroji valanda – mano kūrybos
metas, ir tada iš vaikystės krašto atbėga mano bičiulis Strazdanotas Berniukas.
Atbėga pakvipęs žiedais, uogomis… Taip aš rašau, kai viską apgaubia tamsa,
kai nutyla dienos garsai. Ir Strazdanotas Berniukas nėra koks išgalvotas. Jis
iš mano kaimo, mano mokyklos, strazdanota vaikystės dvasia. Tas berniukas labai
panašus į rusų filmo apie nuogą karalių herojų, pasakiusj karaliui visą
teisybę. Tik maniškis gražesnis. Kai rašiau Bruknelę, Strazdanotas Berniukas
sukviesdavo į mano kambarį visokiausių būtybių – kaukučių, laumių, miškinių,
aitvarų… Užgesindavau šviesą ir rašydavau apie juos, kol dar galėdavau ką
įžiūrėti toje žydroje prieblandoje…“

Ir
atminimo lenta, ir „Strazdanoto berniuko“ skulptūra yra sukurtos Varėnos viešosios
bibliotekos iniciatyva, kaip projektų, pateiktų Kultūros ministerijai, dalis.

Varėnos
viešosios bibliotekos bibliotekininkė Lina Blėdienė vedė literatūrinę
viktoriną, skaitė eilėraščius-mįsles, Renata Česnulevičienė išmokė vaikus
deklamuoti eilėraštį „Cha Cha Cha“, Aldutė Skamarakienė – „Mano dzūkiška
skaičiuotė“, mokiniai skaitė poemėlę „Ežio dvaras“.

O koks žygis be vaišių gamtoje.
Žygeiviai kepė dešreles, vaišinosi atsineštais užkandžiais, o pasistiprinę
grįžo į Varėną. Mokiniams įteikti Viešosios bibliotekos direktoriaus Eitaro
Kazimiero Krupovičiaus diplomai –

pėsčiųjų žygyje į Martyno
Vainilaičio gimtinę, skirtame poeto 85-osioms gimimo metinėms atminti,
įveikusiems 10 kilometrų.

Žygį
rėmė Lietuvos kultūros taryba.

Varėnos viešosios bibliotekos metodininkė
Daiva Armonienė