Balandžio 18 d. Varėnos viešojoje bibliotekoje vyko poezijos mylėtojų, skaitytojų ir kūrėjų susitikimas. Literatas Petras Miliūnas pristatė jau 19 savo knygą - eilėraščių rinktinę „Suvokimo arealas“. Lyrinio herojaus mintis ir jausmus, sudėtus į penkis  knygelės skyrius ir 109 eilėraščius bandė suprasti, panagrinėti ir skaitytojams paaiškinti Varėnos VB bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliografės Laimutė Cibulskienė ir Elena Glavickienė.

         I-me skyriuje „Buvau ir būsiu“ kalbama apie žmogaus charakterio teigiamus ir neigiamus bruožus. Žmogus suvokia, ką reiktų daryti kitaip, tačiau peržengti per save nepajėgia ir plaukia pasroviui, bet grėsmė paskęsti verčia keisti nuostatas ir pažvelgti į gyvenimo situacijas pozityviai“,- pristatydama knygą, kalbėjo  Laimutė Cibulskienė. „Skaitant Petro poeziją kilo mintis palyginti jo eilėraščius  su kitų jo kartos literatų kūryba. Koks Justino Jaksebagos, Jono Staliulionio ar Marijos Inkrataitės - Blažulionienės eilėraščių lyrinis herojus? Šita palyginimų, panašumų ir skirtumų  paralelė, kurią  vedė Laimutė ir Elena, įdomiai susipynė  nagrinėjant  ir kitus „Suvokimo arealo“ eilėraščius. Skyriuje „Nesvarumo būsena“  iškeliamas klausimas, kas atsitinka, kokios mintys apninka,  kai žmogus pradeda suvokti savo trūkumus? Bet... lyrinis herojus ambicingas („Buvau ir būsiu“).  Jis trokšta būti laimingas, džiaugtis, mylėti. Žmogus nusišypso, padaręs klaidą, ir iš jos mokosi, jis gali ir juokauti apie savo nesėkmes, pasisemdamas iš jų išminties („Reikia perlipt per save“).

       Kaip širdgėlą ir liūdesį įveikia M. Inkrataitės- Blažulionienės  posmų herojai, bandė  lyginti  E. Glavickienė, perskaičiusi keletą Valkininkų poetės eilėraščių.                                                                                                                   

        Skyriuje „Neužtvenkt tekantį laiką“ -  autoriaus mintys, nuojautos ir įsivaizdavimai apie amžiaus, metų naštą: „buvo dienų laimingų, kurių dabar taip stinga...“; „realybė pilka įsibrovė“, kūrybinės jėgos senka“... Nors –„juk sensta visatoje viskas“ - neapleidžia optimizmas „anūkams daug ką perduot reik“. Peršasi išvada, kad esame jauni tiek, kiek mylime, vertiname gyvenimą, kitus žmones, stengiamės būt jiems naudingi.                     Čia pat galėjome palyginti, kaip šviesios atsiminimų nuotrupos  apie vaikystę, jaunystę, gimtuosius namus, mylimus tėvus  praskaidrina vienatvės mintis ar liūdnas nuotaikas J. Jaksebagos, J. Staliulionio ir M. Inkrataitės –Blažulionienės poezijoje. Valstybės visuomeniniams reiškiniams, valdžios ir žmogiškoms  ydoms  Petras paskyrė IV skyrių „Suvarpę protą ydos“: „valdžiai reikia keist moralę ir į tautą atsigręžt“. Bet – „protas atsivėrė – reik pačiam kurt gėrį“ ! Gyventi Lietuvoje gera ir kitiems Petro kartos minėtų poetų herojams. Knygelės finalinis akcentas - skyrius „Suvokimo arealas“. Autorius bando pajausti kaip valdyt jausmus („vis kelia nerimą kažkas“; „į sielą braunas liūdesys“), kaip suvokti aplinką, kaip nuteikti save, pakeisti mąstymą („reik savyje vest dialogą ...izoliuoti mintį blogą, apgaubiant nuotaika gera“). Autorius tik patvirtina, kad labiausiai žmogui reikia kūrybingo veiklumo. Dar kitaip save suvokia, gal  kitokias gyvenimo prasmes  mato J. Jaksebagos, J. Staliulionio ir  M. Inkrataitės – Blažulionienė  posmų herojai. „Esu tikra, kad kiekvienam skaitytojui – ir bręstančiam ir jau subrendusiai asmenybei – ši knyga negali nesukelti daugybės savų minčių, neversti mąstyti“, tokia mintim pristatymą baigė Laimutė Cibulskienė. Pristatymo svečiai išgirdo Petro Miliūno skaitomus eilėraščius, turėjo progą  išsakyti savo nuomonę, pastebėjimus, pasveikinti autorių, palinkėti dar daug kūrybinės sėkmės. Knygos sutiktuvių dalyvius džiugino nuostabios akordeonistų dueto Tomo Glavicko ir Valentino Tarailos atliekamos melodijos. 

Renata Česnulevičienė