Petro Miliūno „Suvokimo arealas“ Varėnos bibliotekoje

     Balandžio 18 d. Varėnos viešojoje
bibliotekoje vyko poezijos mylėtojų, skaitytojų ir kūrėjų susitikimas.
Literatas Petras Miliūnas pristatė jau 19 savo knygą – eilėraščių rinktinę
„Suvokimo arealas“. Lyrinio herojaus mintis ir jausmus, sudėtus į penkis  knygelės skyrius ir 109 eilėraščius bandė
suprasti, panagrinėti ir skaitytojams paaiškinti Varėnos VB bibliografijos,
informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliografės Laimutė Cibulskienė ir Elena
Glavickienė.

         I-me skyriuje „Buvau ir būsiu“ kalbama apie
žmogaus charakterio teigiamus ir neigiamus bruožus. Žmogus suvokia, ką reiktų
daryti kitaip, tačiau peržengti per save nepajėgia ir plaukia pasroviui, bet
grėsmė paskęsti verčia keisti nuostatas ir pažvelgti į gyvenimo situacijas
pozityviai“,- pristatydama knygą, kalbėjo  Laimutė Cibulskienė. „Skaitant Petro poeziją
kilo mintis palyginti jo eilėraščius  su
kitų jo kartos literatų kūryba. Koks Justino Jaksebagos, Jono Staliulionio ar
Marijos Inkrataitės – Blažulionienės eilėraščių lyrinis herojus? Šita
palyginimų, panašumų ir skirtumų 
paralelė, kurią  vedė Laimutė ir
Elena, įdomiai susipynė  nagrinėjant  ir kitus „Suvokimo arealo“ eilėraščius.
Skyriuje „Nesvarumo būsena“  iškeliamas klausimas,
kas atsitinka, kokios mintys apninka, 
kai žmogus pradeda suvokti savo trūkumus? Bet… lyrinis herojus
ambicingas („Buvau ir būsiu“).  Jis
trokšta būti laimingas, džiaugtis, mylėti. Žmogus nusišypso, padaręs klaidą, ir
iš jos mokosi, jis gali ir juokauti apie savo nesėkmes, pasisemdamas iš jų
išminties („Reikia perlipt per save“).

       Kaip širdgėlą ir liūdesį įveikia M.
Inkrataitės- Blažulionienės  posmų
herojai, bandė  lyginti  E. Glavickienė, perskaičiusi keletą Valkininkų
poetės eilėraščių.                                                                                                         
         

        Skyriuje „Neužtvenkt tekantį laiką“ –  autoriaus mintys, nuojautos ir įsivaizdavimai
apie amžiaus, metų naštą: „buvo dienų laimingų, kurių dabar taip stinga…“;
„realybė pilka įsibrovė“, kūrybinės jėgos senka“… Nors –„juk sensta visatoje
viskas“ – neapleidžia optimizmas „anūkams daug ką perduot reik“. Peršasi
išvada, kad esame jauni tiek, kiek mylime, vertiname gyvenimą, kitus žmones,
stengiamės būt jiems naudingi.                     Čia pat galėjome palyginti,
kaip šviesios atsiminimų nuotrupos  apie
vaikystę, jaunystę, gimtuosius namus, mylimus tėvus  praskaidrina vienatvės mintis ar liūdnas
nuotaikas J. Jaksebagos, J. Staliulionio ir M. Inkrataitės –Blažulionienės
poezijoje. Valstybės visuomeniniams reiškiniams, valdžios ir žmogiškoms  ydoms 
Petras paskyrė IV skyrių „Suvarpę protą ydos“: „valdžiai reikia keist
moralę ir į tautą atsigręžt“. Bet – „protas atsivėrė – reik pačiam kurt gėrį“ !
Gyventi Lietuvoje gera ir kitiems Petro kartos minėtų poetų herojams. Knygelės
finalinis akcentas – skyrius „Suvokimo arealas“. Autorius bando pajausti kaip
valdyt jausmus („vis kelia nerimą kažkas“; „į sielą braunas liūdesys“), kaip
suvokti aplinką, kaip nuteikti save, pakeisti mąstymą („reik savyje vest
dialogą …izoliuoti mintį blogą, apgaubiant nuotaika gera“). Autorius tik
patvirtina, kad labiausiai žmogui reikia kūrybingo veiklumo. Dar kitaip save
suvokia, gal  kitokias gyvenimo prasmes  mato J. Jaksebagos, J. Staliulionio ir  M. Inkrataitės – Blažulionienė  posmų herojai. „Esu tikra, kad kiekvienam
skaitytojui – ir bręstančiam ir jau subrendusiai asmenybei – ši knyga negali
nesukelti daugybės savų minčių, neversti mąstyti“, tokia mintim pristatymą baigė
Laimutė Cibulskienė. Pristatymo svečiai išgirdo Petro Miliūno skaitomus
eilėraščius, turėjo progą  išsakyti savo
nuomonę, pastebėjimus, pasveikinti autorių, palinkėti dar daug kūrybinės
sėkmės. Knygos sutiktuvių dalyvius džiugino nuostabios akordeonistų dueto Tomo
Glavicko ir Valentino Tarailos atliekamos melodijos. 

Renata
Česnulevičienė