Petronėlė Česnulevičiūtė humanitarinių mokslų daktarė, teatro tyrinėtoja, dramaturgė, literatūros istorikė ir kritikė.

 Petronėlė Česnulevičiūtė humanitarinių mokslų daktarė, teatro tyrinėtoja, dramaturgė, literatūros istorikė ir kritikė.

Renkame Varėnos
kraštui nusipelniusių žmonių šimtuką



   
P.  Česnulevičiūtė
gimė
1925 m. vasario 23 d. Perlojoje.  1943 m.
baigusi Alytaus gimnazijos pedagoginę klasę, dirbo Perlojos pradžios mokyklos
mokytoja. 1945-1949 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus
pedagoginiame institute, lankė Valstybinio dramos teatro studiją. Baigusi
studijas, dirbo Šiaulių mokytojų institute. 1953-1963 m. – LTSR MA Lietuvių
kalbos ir literatūros instituto mokslinė bendradarbė. Nuo 1963 m. iki 1993 m. –
Vilniaus universiteto dėstytoja , Lietuvių literatūros katedros docentė. 

    2008 m. P. Česnulevičiūtei buvo
suteiktas Perlojos garbės pilietės vardas.

      Mirė 2011 m.  gegužės 11 d., palaidota Perlojos
kapinėse.                    

    Išleido studiją „Lazdynų Pelėdos kūryba“
(1962 m.), knygą moksleiviams „Vincas Krėvė“ (1976, 1982), knygas „Šimtas
teatro mįslių“ (1974, 1985), „Dramos pasaulis“ (1996), „Daugiaveidis dramos
gyvenimas teatre“ (1998), „Andrius Oleka-Žilinskas, Balys Sruoga ir kiti“
(2012) . Be to parašė pjesių apie mokinių gyvenimą: „Kaltininkai“ (1959), „Jų
pirmoji diena“ (1961), „O debesys plaukia ir plaukia…(1964), TV pjesę „Giesmė
apie Strazdą (1963). Parengė V. Krėvės „Rinktinius raštus“ (3t., 1982).

     P. Česnulevičiūtė buvo „ Perlojos respublikos“
prezidento Jono Česnulevičiaus dukra, parengusi ir išleidusi knygas „Kovojanti
Perloja“ (1998) ir „Perloja, 1378-1923“ (2008). 
Leidinys „Kovojanti Perloja (1918-1923)“ 
skirtas paminėti Perlojos Respublikos aštuoniasdešimtmečiui. Jame
atskleidžiamas įdomus ir reikšmingas Perlojos penkerių metų gyvenimas, jos
žmonių dvasios ir veiklos savarankiškumas, ryžtingumas ir narsa.  Leidinyje „Perloja 1378-1923“ apžvelgiama
Perlojos (karališkojo dvaro ir miestelio) pusšešto šimto metų praeitis,
aptariami  svarbiausi jos gyvenimo
etapai. Antroji leidinio dalis skirta Perlojos savivaldos (Respublikos) veiklai
1918-1919 metais ir Perlojos šaulių būrio kovoms, 1920-1923 m. ginant ir
įtvirtinant Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Apie Perloją  ne vieną straipsnį paskelbė ir spaudoje: „Antrojo dešimtmečio Perlojos respublika: mitas ar istorija?
(Lietuvos rytas. – 1993, lapkr.9, p. 25), „Perlojai – 625 metai“ (Merkio
kraštas. – 2003, vas. 7, p. 3-4), „Perloja grožinėje literatūroje“ (Merkio
kraštas. – 1995, liep. 26-rugpj. 2) ir kt.

    2015 m. Vilniaus universiteto
leidykla išleido knygą „Istorijoje ir auditorijoje: Petronėlės Česnulevičiūtė devyniasdešimtmečiui.“   Knygą sudaro niekur iki šiol neskelbti P.
Česnulevičiūtės grožiniai ir memuariniai tekstai, jos sesers ir buvusių
studentų atsiminimai, taip pat keli jos asmenybę bei mokslinę ir pedagoginę
veiklą apibūdinantys straipsniai.
 

     

Parengė  Elena Glavickienė

Varėnos
viešosios bibliotekos
Bibliografijos,
informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja


Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių