Poetas, lietuvių poetinės kalbos alchemikas Antanas Kalanavičius

Renkame Varėnos kraštui nusipelniusių
žmonių šimtuką                  

 Antanas Kalanavičius – aštunto ir devinto dešimtmečio poetas, ilgai likęs nuošalėje, nedalyvavęs literatūriniame gyvenime. Subtilus lyrikas, stiprių vidinių išgyvenimų, ypač gamtos, savitos poetinės kalbos kūrėjas.

  Gimė 1945 m. birželio 5 d. Sapiegiškės kaime netoli Nedzingės, Varėnos rajone. Mokėsi Nedzingės vidurinėje mokykloje. 1965-1968 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete bei Vilniaus pedagoginiame institute. Rašyti pradėjęs paauglystėje, pirmąjį eilėraštį išspausdino Varėnos rajoniniame laikraštyje.  Nuo 1965 m. jo eilėraščius publikavo „Literatūra ir menas“, „Kultūros barai“, „Mūsų gamta“, „Jaunimo gretos“ ir kt. Leidykloms A. Kalanavičius įteikė net keletą poezijos rinkinių ir knygelių, tačiau nė viena iš knygų nebuvo išleista. Suvokęs, kad didmiestis jį atstūmė, Antanas Kalanavičius grįžo į tėvų vienkiemį Sapiegiškėse (1973 m.).

A.Kalanavičiaus poezijoje nėra tradiciškai suprantamų aktualijų, įvykių, pilietinių ir dorovinių pareiškimų. Tai tiesiog kalbėjimas apie žmones, apie save, nuotaikų, minčių, veiksmų ataudai, poelgio ir gesto matymas gamtovaizdyje, pagalvojimų ir pastebėjimų užrašai. Rašė jausdamas ir pažindamas kūrybinį foną, kitų poetų kūrybą ir jos vertybes, paisydamas subtiliausių permainų ir kartu nesitraukdamas iš savo vagos. Vertė rašto dirvą tikrai savotiškai, tardamas retus dzūkiško pakraščio žodžius nepakartojama tarsena. 

  Paskutiniuosius savo gyvenimo metus A.Kalanavičius praleido gimtojoje sodyboje. Mirė 1992 m. rugsėjo 13d. Palaidotas Sapiegiškės kaimo kapinaitėse. 

Visą savo neilgą gyvenimą be pertraukos rašęs eilėraščius, parengęs spaudai keletą poezijos rinkinių, gyvas būdamas nė vienos knygos nesulaukė. Po mirties išleista  knyga – kūrybos rinktinė „Ne akmenys guli“ (2004), kurioje išspausdinti įvairių laikotarpių eilėraščiai, poezija vaikams, lyrikos apmatai ir fragmentai, laiškai, vienintelis interviu.

Po A. Kalanavičiaus  mirties kasmet birželį rengiami poeto atminimo vakarai Nedzingėje.

2005 metais išleista knyga „Nuošalės poetas“ , kurioje pateikiami Varėnos „Ryto“ vidurinės mokyklos abiturientų rašiniai apie A. Kalanavičiaus savitą kūrybą. Perpetua Dumšienės  knygoje ,,Dulkėto erškėčio ugny“(2012)  surinkta biografinė medžiaga apie poeto Antano Kalanavičiaus kūrybą ir gyvenimą.  Knyga vertinga tuo, kad ,,čia pirmą kartą pamėginta paaiškinti tą paradoksalų A. Kalanavičiaus kūrybos blokavimą, jo visišką nulėkimą į literatūros skliaustus, tuomet, kai nepalyginti drąsesnė bei sovietinei ideologijai pavojingesnė poezija Lietuvoje jau rasdavo sau leidybos terpę.“ (Rimvydas Stankevičius Užgyjantis randas. Respublika, 2012, kovo 28, p. 12). Nemažos vertės turi ir surinkti lietuvių rašytojų pasisakymai, recenzijos, rašytos apie A. Klanavičiaus kūrybą. Knygoje taip pat spausdinami A. Kalanavičiaus laiškai, esė, poeto interviu. 

2015 metais išleista A. Kalanavičiaus eilėraščių rinktinė „Dvi saujos laiko“.

Parengė Laimutė Cibulskienė

Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė