Savivaldybių indekse pagerėjo Varėnos rajono vertinimas

Paskelbtas 2017 m. Lietuvos
savivaldybių indeksas, kuris sudarytas
vertinant 2016 metų veiklą. Jį jau septintą kartą rengė
Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Skelbiami du indeksai – 6  didžiųjų ir 54 mažųjų savivaldybių. Vertinamos
gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima
savivaldybės. Pagal šių metų duomenis
Varėnos r. iš 47 pakilo į 37–43 vietas (dalijasi vietas
kartu su Akmenės r., Švenčionių r., Lazdijų r., Kupiškio r., Pagėgių ir Skuodo
r. sav.) Lyginant su kitomis
savivaldybėmis, Varėna jau ne vienus metus gerai vertinama už „Komunalinių
paslaugų“ sritį, o 2016 m. sėkmingo darbo rezultatas –  geras „Biudžeto“ ir „Mokesčių“ sričių įvertinimas.
  

Vietos savivaldybių reitinge Varėnos r. pokytį lėmė geresni „Biudžeto“
srities duomenys. Per 2016 metus savivaldybė sumažino patvirtinto biudžeto valdymo
išlaidas, t. y. išleido mažiau negu buvo suplanavusi. Kitas itin svarbus
aspektas – visi viešieji pirkimai buvo skelbti viešai (nebuvo vykdytas nei
vienas vidaus sandoris). Kaip pažymi Varėnos rajono savivaldybės meras Algis
Kašėta, skaidrūs viešieji pirkimai
savivaldybei leido įsigyti prekes ir paslaugas pigiau. Sutaupytos lėšos skirtos
papildomoms krašto plėtros reikmėms. Pavyzdžiui, kelių asfaltavimo
darbai Margionių ir Nedzingės kaimuose nebuvo numatyti, tačiau  sutaupyti pinigai buvo skirti naujoms kelių
atkarpoms sutvarkyti. „Mokesčių” srities vertinimui teigiamą įtaką turėjo maži
mokesčiai už verslo liudijimus: 2016 m. vidutinė kaina sudarė 39 eurus, kuomet
vidurkis kitose mažosiose savivaldybėse buvo 117 eurų. Žema kaina – tai vienas
iš būdų pritraukti daugiau žmonių užsiimti asmeniniu verslu bei mažinti nedarbą
Varėnos rajone. Kaip ir 2016 m. indekse (už 2015 m.),  „Komunalinių paslaugų” srityje išsiskiria
kainų rodikliai: šilumos kaina, nors ir šiek tiek paaugusi, išlieka mažesnė nei
vidutinė (5,34 ct/kWh, vidurkis 54 mažųjų savivaldybių – 6,2 ct/kWh), vandens
kaina – viena mažiausių (1,7 euro/kub. m, vidurkis – 2,2 euro/kub. m).

Yra sričių, kurių įvertinimai žemesni nei aplinkinėse savivaldybėse. Kaip
ir 2016 m., žemiau nei vidurkis įvertinta „Švietimo” sritis: moksleiviai
prasčiau nei vidutiniškai išlaikė valstybinius brandos egzaminus, o mokyklų
infrastruktūra atsieina nepigiai, jų aplinkai išlaikyti skirta daugiau lėšų nei
vidutiniškai. Didelius mokyklų išlaikymo kaštus lėmė mažas mokinių skaičius
kaimo mokyklose. Bendrojo ugdymo
mokyklų pastatai pritaikyti didesniam mokinių skaičiui. Dalis patalpų
nenaudojama, tačiau yra mokyklų balanse. Į mokyklų sąrašą patenka ir Perlojos
daugiafunkcis centras (kuriame tik 3 vaikai priskiriami priešmokykliniam ir 9
ikimokykliniam ugdymui), ir Liškiavos daugiafunkcis centras (3 vaikai
priskiriami priešmokykliniam ir 3 ikimokykliniam ugdymui). Ugdymo
įstaigos finansavimą gauna pagal mokinių krepšelį, o kai mokinių mažai, išauga
mokyklos išlaikymo dalis, tenkanti vienam mokiniui. Tokios mokyklos tampa
finansine našta savivaldybei. Mokyklų uždarymas žymiai  sumažintų išlaikymo išlaidas, tačiau būtų
skausmingas kaimų gyventojams.

Žemu balu buvo įvertinta Varėnos
rajono savivaldybės „Transporto“ sritis. Visais viešojo transporto maršrutais
vežė tik vienas vežėjas ir jis priklausė savivaldybei. Tai – UAB „Varėnos
autobusų parkas“. Dėl krašto specifikos, didelių atstumų ir nedidelio gyventojų
skaičiaus kaimuose, maršrutai nėra patrauklūs privačiam investuotojui.

Socialiniai rodikliai Varėnos r. savivaldybėje netenkina siekiamų
rezultatų. Rajone socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų viršijo
vidutinę (6 proc. lyginant su 4,3 proc.), tai pat ir nedarbo lygis (10 proc.
lyginant su 9,7 proc.; ilgalaikių bedarbių skaičius 2,3 proc.) Abu rodikliai
yra susiję vienas su kitu. Siekdama pagerinti esamą situaciją, savivaldybė
taiko mažą mokestį verslo liudijimams įsigyti, šiuo metu formuoja didesnį
patrauklų sklypą, skirtą verslui,  buvo Varėnos krašto verslo asociacijos įkūrimo
iniciatorė, planuodama krašto plėtrą intensyviai bendrauja su vietos verslo
atstovais, kurie taip pat buvo įtraukti ir į Varėnos rajono savivaldybės 2018–2028
metų strateginio plėtros plano rengimo grupę. Dedamos pastangos ir naujoms
investicijoms pritraukti. Šiuo metu savivaldybė ieško investuotojo Merkinės
miestelio dviejų istorinių objektų rekonstrukcijai bei planuoja
sutvarkytuose pastatuose įrengti viešbučius ir kavines.

Pagal mažųjų savivaldybių sudarytą indeksą Varėnos r.
vertinimas pagerėjo ir pasiekti veiklos rezultatai leido tiek sutaupyti lėšų,
tiek atlikti daugiau darbų Varėnos krašto žmonių labui. Gerinant rajono
vertinimo rodiklius, dar reikia įdėti daug pastangų bei nuveikti nemažai darbų.

Solveiga
Žukienė

Varėnos rajono savivaldybės administracijos

Bendrojo skyriaus viešųjų ryšių specialistė