Paskelbtas 2017 m. Lietuvos savivaldybių indeksas, kuris sudarytas vertinant 2016 metų veiklą. Jį jau septintą kartą rengė Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Skelbiami du indeksai – 6  didžiųjų ir 54 mažųjų savivaldybių. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Pagal šių metų duomenis Varėnos r. iš 47 pakilo į 37–43 vietas (dalijasi vietas kartu su Akmenės r., Švenčionių r., Lazdijų r., Kupiškio r., Pagėgių ir Skuodo r. sav.) Lyginant su kitomis savivaldybėmis, Varėna jau ne vienus metus gerai vertinama už „Komunalinių paslaugų“ sritį, o 2016 m. sėkmingo darbo rezultatas –  geras „Biudžeto“ ir „Mokesčių“ sričių įvertinimas.   

Vietos savivaldybių reitinge Varėnos r. pokytį lėmė geresni „Biudžeto“ srities duomenys. Per 2016 metus savivaldybė sumažino patvirtinto biudžeto valdymo išlaidas, t. y. išleido mažiau negu buvo suplanavusi. Kitas itin svarbus aspektas – visi viešieji pirkimai buvo skelbti viešai (nebuvo vykdytas nei vienas vidaus sandoris). Kaip pažymi Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, skaidrūs viešieji pirkimai savivaldybei leido įsigyti prekes ir paslaugas pigiau. Sutaupytos lėšos skirtos papildomoms krašto plėtros reikmėms. Pavyzdžiui, kelių asfaltavimo darbai Margionių ir Nedzingės kaimuose nebuvo numatyti, tačiau  sutaupyti pinigai buvo skirti naujoms kelių atkarpoms sutvarkyti. „Mokesčių” srities vertinimui teigiamą įtaką turėjo maži mokesčiai už verslo liudijimus: 2016 m. vidutinė kaina sudarė 39 eurus, kuomet vidurkis kitose mažosiose savivaldybėse buvo 117 eurų. Žema kaina – tai vienas iš būdų pritraukti daugiau žmonių užsiimti asmeniniu verslu bei mažinti nedarbą Varėnos rajone. Kaip ir 2016 m. indekse (už 2015 m.),  „Komunalinių paslaugų” srityje išsiskiria kainų rodikliai: šilumos kaina, nors ir šiek tiek paaugusi, išlieka mažesnė nei vidutinė (5,34 ct/kWh, vidurkis 54 mažųjų savivaldybių – 6,2 ct/kWh), vandens kaina – viena mažiausių (1,7 euro/kub. m, vidurkis – 2,2 euro/kub. m).

Yra sričių, kurių įvertinimai žemesni nei aplinkinėse savivaldybėse. Kaip ir 2016 m., žemiau nei vidurkis įvertinta „Švietimo” sritis: moksleiviai prasčiau nei vidutiniškai išlaikė valstybinius brandos egzaminus, o mokyklų infrastruktūra atsieina nepigiai, jų aplinkai išlaikyti skirta daugiau lėšų nei vidutiniškai. Didelius mokyklų išlaikymo kaštus lėmė mažas mokinių skaičius kaimo mokyklose. Bendrojo ugdymo mokyklų pastatai pritaikyti didesniam mokinių skaičiui. Dalis patalpų nenaudojama, tačiau yra mokyklų balanse. Į mokyklų sąrašą patenka ir Perlojos daugiafunkcis centras (kuriame tik 3 vaikai priskiriami priešmokykliniam ir 9 ikimokykliniam ugdymui), ir Liškiavos daugiafunkcis centras (3 vaikai priskiriami priešmokykliniam ir 3 ikimokykliniam ugdymui). Ugdymo įstaigos finansavimą gauna pagal mokinių krepšelį, o kai mokinių mažai, išauga mokyklos išlaikymo dalis, tenkanti vienam mokiniui. Tokios mokyklos tampa finansine našta savivaldybei. Mokyklų uždarymas žymiai  sumažintų išlaikymo išlaidas, tačiau būtų skausmingas kaimų gyventojams.

Žemu balu buvo įvertinta Varėnos rajono savivaldybės „Transporto“ sritis. Visais viešojo transporto maršrutais vežė tik vienas vežėjas ir jis priklausė savivaldybei. Tai – UAB „Varėnos autobusų parkas“. Dėl krašto specifikos, didelių atstumų ir nedidelio gyventojų skaičiaus kaimuose, maršrutai nėra patrauklūs privačiam investuotojui.

Socialiniai rodikliai Varėnos r. savivaldybėje netenkina siekiamų rezultatų. Rajone socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų viršijo vidutinę (6 proc. lyginant su 4,3 proc.), tai pat ir nedarbo lygis (10 proc. lyginant su 9,7 proc.; ilgalaikių bedarbių skaičius 2,3 proc.) Abu rodikliai yra susiję vienas su kitu. Siekdama pagerinti esamą situaciją, savivaldybė taiko mažą mokestį verslo liudijimams įsigyti, šiuo metu formuoja didesnį patrauklų sklypą, skirtą verslui,  buvo Varėnos krašto verslo asociacijos įkūrimo iniciatorė, planuodama krašto plėtrą intensyviai bendrauja su vietos verslo atstovais, kurie taip pat buvo įtraukti ir į Varėnos rajono savivaldybės 2018–2028 metų strateginio plėtros plano rengimo grupę. Dedamos pastangos ir naujoms investicijoms pritraukti. Šiuo metu savivaldybė ieško investuotojo Merkinės miestelio dviejų istorinių objektų rekonstrukcijai bei planuoja sutvarkytuose pastatuose įrengti viešbučius ir kavines.

Pagal mažųjų savivaldybių sudarytą indeksą Varėnos r. vertinimas pagerėjo ir pasiekti veiklos rezultatai leido tiek sutaupyti lėšų, tiek atlikti daugiau darbų Varėnos krašto žmonių labui. Gerinant rajono vertinimo rodiklius, dar reikia įdėti daug pastangų bei nuveikti nemažai darbų.

 

 

Solveiga Žukienė
Varėnos rajono savivaldybės administracijos
Bendrojo skyriaus viešųjų ryšių specialistė