Seimo Dzūkijos bičiulių parlamentinė grupė tarėsi su merais (foto+video)

Šiandien įvyko virtualus Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios Dzūkijos bičiulių parlamentinės grupės ir Pietų Lietuvos savivaldybių merų susitikimas  dėl bendradarbiavimo krypčių.

Susitikime buvo išklausyta ir aptarta Pietų Lietuvos savivaldybių merų informacija apie jų prioritetus 2021–2024 metams, lūkesčiai Seime svarstant ir priimant 2021 metų valstybės ir savivaldybių biudžetą, lūkesčiai teisėkūros srityje. 

Laikinosios parlamentinės grupės vadovas Vytautas Bakas sakė, kad jis ir kiti parlamentarai nori išgirsti  savivaldybių vadovų požiūrį į viso Pietų Lietuvos regiono vystymą bei parengti parlamentinės grupės veiklos plano gaires.

„Pagrindinis uždavinys – Dzūkijos pavyzdžiu sukurti regioninės politikos sėkmės istoriją. Ekonominė praraja, kuri skiria šį kraštą ir, pavyzdžiui, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos regionus, yra neteisinga ir nepateisinama. Kai kalbame apie vidutines pajamas, BVP, tenkantį vienam gyventojui, skirtumai tarp regionų yra per daug dideli. Labai norėčiau, kad šios parlamentinės grupės tikslas būtų išgirsti, patarti ir padėti Dzūkijos krašto vadovams, visuomenei stiprinant regiono ekonomiką ir didinant patrauklumą čia gyventi, investuoti. Dėl to kalbamės su miestų, rajonų vadovais, artimiausiu metu kalbėsimės su verslo, jaunimo organizacijomis, stengsimės juos išgirsti ir įtraukti į bendrą sprendimų priėmimą“, – sakė Dzūkijos bičiulių parlamentinės grupės pirmininkas V. Bakas.

 Į Dzūkijos bičiulių parlamentinę grupę susibūrė Seimo nariai Vytautas Bakas, Juozas Baublys, Antanas Čepononis, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Kupčinskas, Orinta Leiputė, Arminas Lydeka, Kęstutis Mažeika, Andrius Palionis, Julius Sabatauskas, Linas Slušnys, Zenonas Streikus, Robertas Šarknickas.

Savivaldybes atstovavo Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, Druskininkų – Ričardas Malinauskas, Alytaus miesto – Nerijus Cesiulis, Lazdijų rajono – Ausma Miškinienė, Prienų rajono – Alvydas Vaicekauskas, Birštono – Nijolė Dirginčienė, Varėnos rajono – Algis Kašėta.

Parlamentarus linksmai nuteikė Alytaus rajono mero Algirdo Vrubliausko siuprizas – dzūkiška daina „Tokį rytų…“, kurią Youtube atliko kolegos – Varėnos mero sūnus Rokas Kašėta. „Tokį rytų, cik šitokį cykų rudenio rytų saulai smelkiancis pro šakas stovėc po antanini ir klausyc, kap noksta obuoliai, stovėc ir nekvėpuoc, ba ir pats noksci …“- dzūkiška tarme dainavo mero sūnus.

Merai iškėlė ir daug svarbių problemų bei projektų, kurių sprendimas išeina ne tik už savivaldybės, bet ir už konkretaus regiono ribų.

Žalioji ekonomika – grįžimas prie natūralaus gyvenimo būdo

Algirdas Vrubliauskas sakė: „Įsteigėme Alytaus regiono plėtros tarybą, siekiame dirbti kaip vientisas Pietų Lietuvos regionas, bet kiekviena savivaldybė turi skirtingus, savitus poreikius.  Alytaus rajono savivaldybė siekia, kad būtų įgyvendinami svarbūs žaliosios ekonomikos projektai  – atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas ir naudojimas.  Pati savivaldybė jau parėmė 130 gyventojų, kurie įsirengė šilumos siurblius. Daugiau kaip 200 gyventojų paremta finansiškai, nes jie įsirengė individualius nuotėkų valymo įrenginius.“

 Rajono savivaldybė modernizuoja viešosios paskirties pastatus, naudodama atsinaujinančius energijos šaltinius, tačiau yra gyvenviečių, kurios šildomos centralizuotai iš senų katilinių. 

Problema:  privačių ir kitų pastatų modernizavimas. „Jeigu  uždarysime, pvz., Simno katilinę, moderniomis sistemomis oras-oras, oras-vanduo arba geoterminis gyvenvietės  šildymas kainuos apie 2 mln. eurų, bet įdiegus naujoves šildymas atpigtų dvigubai. Savivaldybei tokį projektą įgyvendinti kyla tiek teisinės, tiek socialinės kliūtys,“- kalbėjo A.Vrubliauskas.

Mero nuomone, su tokiomis pačiomis problemomis susiduria ir kitos savivaldybės, todėl parlamentarai galėtų pasvarstyti, kaip pagal Ateities DNR planą teikti finansinę paramą atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui nedidelėse gyvenvietėse, su sąlyga, kad senos katilinės bus nugriautos.

A.Vrubliauskas taip pats iškėlė bešeimininkių pastatų griovimo privačioje žemėje, griūvančių daugiabučių tvarkymo problemas, kalbėjo, kad Alytaus rajonas yra žemės ūkio kraštas. Savivaldybė skatina skaitmenines programas, nuolat ragina žemdirbius taikyti modernias ekologines, aplinkos saugojimo, taršos mažinimo  priemones. Viena iš tokių naujovių – dirvos tręšimo žemėlapis, kurio reikšmę pamatėme šią vasarą, kai  išgulė didžiuliai javų plotai, ir ūkininkai patyrė nuostolių. Priežastis – netinkamas, neteisingas dirvos tręšimas, perteklinis trąšų naudojimas, kuris kenkia ir pasėliams, ir neabejotinai didina aplinkos taršą. Pasiūlius žemdirbiams sudaryti vadinamuosius laukų tręšimo žemėlapius, pagal juos nustatyti ir taikyti optimalų trąšų kiekį, daugelis susidomėjo, tačiau naujovė – nepigi. Prašymas: per Nacionalinę mokėjimų agentūrą skirti programas aplinkos taršai mažinti, tiems žemdirbiams, kurie taiko pažangias technologijas, galbūt skirti didesnes išmokas arba teikti kitokią motyvaciją.

Verslas ir turizmas prie Nemuno – neatsiejami

Alytaus rajono meras įsitikinęs, kad visiems susitikimo dalyviams rūpi Punios šilo ateitis –  rezervato statusas. Ir ar tikrai būtina visą teritoriją paversti rezervatu? 

„Pasitarę su bendruomene, mes sakome, kad čia yra būtina rekreacinė zona (prieinama, privažiuojama) prie saugomų ir lankomų objektų (su Žaltės slėniu).   Savivaldybė turi realius planus laivu – keltu  sujungti Punios šilą ir Punios piliakalnį, tuo pačiu – Punios miestelį. Problema: trūksta aiškumo, bendradarbiavimo ir atvirumo su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir jai pavaldžia Nemuno kilpų direkcija: nėra aiškus vykdomų projektų (reakreacinės zonos Punios šile) turinys, apimtys ir pan. Savivaldybė taip pat skyrė lėšų Punios piliakalnio tvarkymo projektui, nutarė prisidėti prie piliakalnio tvarkybos darbų, tačiau projekto vykdytojai nesiima realių įgyvendinimo žingsnių, neteikia informacijos.“- kalbėjo A. Vrubliauskas.

Punios projektas glaudžiai siejamas su laivybos Nemuno upe atgaivinimu, todėl visų savivaldybių merai pritarė, kad šias problemas reikia spręsti, nes turizmas šiuo metu merdi. Kartu stabdomi smulkaus ir vidutinio verslo projektai Nemuno pakrantėse, kur galėtų atsirasti nauji turistiniai maršrutai, įvairios paslaugų ir  verslo įmonės, kultūros bei pramogų kaimai, edukacijų vietos, dviračių takai.

Alytaus rajono ir Druskininkų merai akcentavo ne tik turistinę laivybą, bet ir krovinių plukdymo idėją, kuri nuimtų įtampą sausumos kelių tinkle, turėtų įtakos oro švarumo rodikliams. Svarbiausia – teigiamiems ekonominiams logistikos pokyčiams.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas sakė, kad Lietuva dar 1933 metais turėjo savo Turizmo įstatymą, dabar tokio teisės akto nėra, o jo labai reikia.

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis pabrėžė Alytaus atliekų deginimo Kaune problemą, taip pat prašė parlamentarų atidžiau pasvarstyti 2021 metų valstybės biudžeto projektą ir atsižvelgti į savivaldybių funkcijų įgyvendinimo poreikius.

Viešosios infrastruktūros projektai dideli, bet realūs

Meras A. Vrubliauskas siūlė Alytaus regiono plėtros tarybos ir parlamentarų bendromis jėgomis įkurti  didelę vandentvarkos įmonę, kuri būtų modernaus centralizuoto vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo pavyzdys, užtikrintų geresnę vandens kokybę, mažesnę kainą, galimybę įdiegti ir naudoti modernias technologijas, turėti mažiau avarijų tinkluose. Centralizuotas nuotėkų tvarkymas ženkliai sumažintų aplinkos taršą.

Visi susitikime dalyvavę savivaldybių vadovai, ypač Prienų meras Alvydas Vaicekauskas  pabrėžė kelio Alytus – Prienai – Kaunas  rekonstrukcijos svarbą, nes kelias siauras, avaringas, jame žūsta žmonės ir laukiniai gyvūnai, daužomos mašinos.

A.Vrubliausko nuomone, visoms savivaldybėms aktuali tema – sodininkų bendrijų prijungimas prie savivaldybių teritorijos. Pačios sodininkų bendrijos to nori ir prašo, bet yra finansinės kliūtys, tuose soduose reikia infrastruktūros, reikia vaikų darželių, mokyklų, pėsčiųjų ir dviračių takų, galbūt – daugiau viešojo transporto – autobusiukų, kad kiekvienas gyventojas nevažiuotų pirmyn atgal savo automobiliu, būtų tausojama aplinka. Prašymas: inicijuoti tikslinių programų finansavimą sodų bendrijų teritorijoms vystyti.

 Varėnos meras Algis Kašėta prašė Seimo narių priimant teisės aktus labiau įsiklausyti į Lietuvos savivaldybių asociacijos, pačių savivaldybių nuomonę.

Lazdijų rajono vadovė Ausma Miškinienė atkreipė parlamentarų dėmesį į apleistą pasienio su Lenkiją teritoriją, buvusių pasienio postų infrastruktūrą, taip pat – neprižiūrimus valstybinės žemės sklypus, kurių Lietuvoje yra apie 12 tūkst. hektarų. Šių žemių niekas netvarko, ir jos tikrai nepuošia Dzūkijos krašto.

„Mūsų regiono savivaldybės tarpusavyje sutaria,  randa bendrą kalbą dėl turizmo, viešųjų paslaugų ir kitų bendrų projektų. Mes nesakome – duokite mums kažką! Mes prašome Seimo narių, Dzūkijos bičiulių  bendradarbiauti su savivaldybėmis ir mums padėti“,- reziumavo Druskininkų meras R. Malinauskas.

Alytaus rajono savivaldybės ir LR Seimo narių – Dzūkijos bičiulių grupės informacija