Senojoje Varėnoje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 145–ųjų gimimo metinių proga nuskambėjo chorų festivalis (foto)

 Senojoje Varėnoje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 145–ųjų  gimimo metinių proga nuskambėjo chorų festivalis (foto)

Rūta Averkienė

,,Bet reikia turėti šviesos su
savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie
išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse”,
– kadais rašė Senojoje Varėnoje gimęs iškiliausias visų laikų lietuvių
menininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Genijus
buvo puikiu pranašu.
Būtent čia prieš šimtą keturiasdešimt penkerius metus
įsižiebė
ir iki šiol po visą pasaulį sklinda neblėstanti
M. K. Čiurlionio kūrybos šviesa, kuri sušildo ir įkvepia visus, neabejingus
muzikai ir menui. Varėniškiai didžiuojasi ir rūpinasi, kad žymiausio kraštiečio
gimtinėje jo atminimas būtų įamžinamas simboliškai ir prasmingai.

                      Vienas iš skambiausių
akcentų – Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje prasidėjęs chorų
festivalis, skirtas M.K. Čiurlionio šimtas keturiasdešimt penktosioms gimimo
metinėms, kuriame skambiausiais akordais ir gražiausiais balsais skambėjo jo
harmonizuotos liaudies dainos ir čiurlioniška muzika.

                      Festivalyje kalbėjęs ir žymiausio
menininko muziką grojęs jo provaikaitis, profesorius Rokas Zubovas pažymėjo,
jog šiame festivalyje kelių
miestų chorai
drauge dainavo Čiurlionio chorams pritaikytas liaudies dainas labai nuostabiai.
„Chorų parengimas labai puikus, o dar kada tai žmonės daro labai jautriai,
šiltai, su meile, ir labai atsidavę, beveik nieko gražiau neįmanoma išgirsti…
 Jei šiandien čia būtų
Čiurlionis, jis būtų pats laimingiausias. Visą gyvenimą savo atsidavimu menui, kultūrai
jis puoselėjo kultūringos, kūrybingos, laisvos Lietuvos viziją, kur kalbama ir
dainuojama lietuviškai. Pirmas Čiurlionio prisilietimas prie chorinės kūrybos
įvyko 1902 m. Varšuvoje, kur tuo metu gyveno. Kai Čiurlioniui buvo pasiūlyta bendradarbiauti
su lietuvių choru, jis suprato, kad neturi lietuviškų dainų. Menininkas
netrukus nuvažiavo į Druskininkus ir čia praleido tris žiemos mėnesius, kurdamas
chorui lietuviškas dainas. Čiurlioniui tuomet atsirado labai didelis postūmis
įsiliet į lietuviškos kultūros ir saviraiškos eigą.” Profesorius pažymėjo, jog
nors Čiurlionis ir nekalbėjo lietuviškai, bet lietuviškai jis dainavo. „Reikia
įsivaizduot tą laikmetį prieš šimtą dvidešimt metų, kai uždrausta lietuviška
kalba, raštas, uždrausta melstis lietuviškai. Jo ryšys per dainą su Lietuva
buvo labai svarbus“.

                      Pianistas R. Zubovas paskambino prosenelio
harmonizuotas dainas, kurios tarsi simboliškai sujungė praeitį su dabartimi.

                      Lietuvių liaudies dainas „Sėjau rūtą“, „Bėkit
bareliai“, „Šaltyšius“, „Šėriau žirgelį“ ir kitas, harmonizuotas Čiurlionio,
atliko Druskininkų M.K. Čiurlionio meno mokyklos mišrus choras „Druskininkai“,
vadovaujamas Ingos Vagnoriūtės, Lazdijų kultūros centro kamerinis choras
„Gaustas“, vadovaujamas Birutės Vžesniauskienės, Vievio kultūros centro
kamerinis choras „Con Moto“, vadovaujamas Audronės Stepankevičiūtės, Varėnos
kultūros centro mišrus choras „Harmonija“, vadovaujamas Ilonos Zalanskienės.

                      Festivalio sumanytoja ir organizatorė Ilona
Zalanskienė  pasidžiaugė, jog jos
inicijuotas projektas, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos
rajono savivaldybė, labai sėkmingai įgyvendinamas.  

                      „Simboliška, kad festivalis prasidėjo žymiojo
menininko gimtinėje. Dėkoju visiems, kurie savo dainavimu pagerbia žymųjį
lietuvių menininką.  Festivalio koncertai
dar vyks Lazdijuose, Vievyje ir Alytuje, o baigiamasis koncertas prieš pat Šv.
Kalėdas nuskambės Druskininkuose – mieste, kuris suvaidino svarbų vaidmenį
genijaus gyvenime“. I. Zalanskienė dėkojo koncertą padėjusiems organizuoti savo
komandos nariams – chormeisterei Loretai Tiškienei, koncertmeisteriui Tomui
Kizeliui, chorams, kurių nuoširdus  dainavimas buvo didžiausia dovana Čiurlionio
kūrybai. „Liaudies dainos taip gražiai mus įkvėpė ir suvienijo. Dėkoju už šią
dieną mūsų išskirtiniam svečiui – profesoriui Rokui Zubovui, dirigentams, choristams,
čiurlionišką dvasią Senojoje Varėnoje puoselėjančiam kunigui Pranciškui
Čiviliui, visiems klausytojams“.

                      Festivalio dalyvius pasveikinęs Varėnos rajono
savivaldybės mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius pažymėjo, jog didelė
garbė, kad čia vyksta toks festivalis. „Ryškios asmenybės, pirmiausia Mikalojus
Konstantinas Čiurlionis, šią vietą padarė išskirtine ir žinoma.  Didelis džiaugsmas, kad Varėną pamilo ir
gražius koncertus dovanoja jo provaikaitis, profesorius Rokas Zubovas. Dėkojame
jam už tai. Padarysime viską, kad mūsų žymiausio kraštiečio atminimas būtų
puoselėjamas. Linkiu daug džiaugsmingų išgyvenimų festivalio metu“.

                      Varėnos rajono savivaldybės administracijos
Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė sakė: „Labai simboliška, kad
šis festivalis, paties Čiurlionio žodžiais tariant, Varėnoje atvėrė dainų
skrynelę. Linkiu chorams, kad jo harmonizuoti kūriniai visada būtų jūsų repertuare,
kur bevyktumėt –  ar koncertuotumėt savo
mieste, ar užsienyje. Kad festivalio dvasia sklistų toli ir ilgai“.

                      Profesoriui R. Zubovui ir chorų vadovams buvo
įteiktos festivalio dovanos – Liškiavoje gyvenančio ir kuriančio keramiko
Algimanto Kazlausko puikūs keramikos darbai.

                      Senosios Varėnos
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje festivalio metu ne tik dieviškai gražiai skambėjo
 čiurlioniška muzika ir gražiausios chorų
dainos. Čia jautriai, nuoširdžiai spindėjo daugybės asmenybių šviesa. Ta
šviesa, apie kurią kadais ir rašė čia gimęs genijus Mikalojus Konstantinas
Čiurlionis.

                      Muzikinių akordų spalvos, sužėrėjusios Senojoje Varėnoje, tarsi
gražus aidas atsikartos bei muzikos ir meno mėgėjų širdis suvirpins Alytuje,
Lazdijuose, Vievyje ir Druskininkuose, taip nutiesdami simbolinį 
kultūros tiltą tarp Senosios
Varėnos, Druskininkų ir visos Lietuvos.


Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių