Simno gyventojai išsakė mintis apie Lietuvos valstybės ateitį

Ar esate
bandę mintyse pagalvoti, kokia bus Lietuva 2050-aisiais? Kokioje valstybėje
norėtumėte gyventi po kelių dešimtmečių ir ką galėtumėte padaryti jau šiandien,
kad šie lūkesčiai pradėtų pildytis? Atsakymų į šiuos klausimus ketvirtadienį
Simne ieškojo diskusijų „Ekspedicija į 2050-ųjų Lietuvą“ dalyviai. 

Diskusijų
organizatoriai – Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) kartu su
Vyriausybės kanceliarija. Susitikimas Simne – tai  diskusijų su visos Lietuvos piliečiais ciklo
dalis rengiant Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“, kurioje siekiama
apibrėžti valstybės pažangos viziją ir raidos gaires artimiausiems keliems
dešimtmečiams.

„Diskusijas įvairiose Lietuvos vietovėse organizuojame, norėdami
išgirsti ir įtraukti kuo įvairesnius balsus į pokalbį apie valstybės ateitį“, –
sakė viena iš šių diskusijų koordinatorių, Vyriausybės strateginės analizės
centro (STRATA) politikos analitikė Dovilė Gaižauskienė. Susitikime taip pat
dalyvavo Vyriausybės kanceliarijos projektų valdymo grupės vadovė Giedrė
Balčiūnienė, Alytaus rajono savivaldybės mero patarėja Dalia Paulauskaitė,
Simno seniūnas Vladas Čeponis.

Numatoma, kad iki 2022 m. pavasario bus surengta 10 diskusijų su
piliečiais skirtinguose Lietuvos regionuose, o jų metu surinktos įžvalgos taps
vienu iš duomenų šaltinių formuojant galimus valstybės pažangos scenarijus. D.
Gaižauskienės teigimu, šiomis diskusijomis yra siekiama identifikuoti šalies
gyventojų lūkesčius, viltis ir baimes dėl Lietuvos ateities.

 „Kalbantis su gyventojais
siekiame geriau suprasti, kokioje Lietuvoje jie norėtų gyventi, ką išsaugoti ir
perduoti ateities kartoms. Norime, kad Lietuvos gyventojai taptų strategijos „Lietuva
2050“ bendrakūrėjais, o jų įžvalgos papildytų strategijos turinį“, – kalbėjo D.
Gaižauskienė. 

Simne vykusio pokalbio dalyviai į Lietuvos ateitį žvelgė daugiau
pozityviai, dalinosi tikėjimu, kad po kelių dešimtmečių Lietuvoje bus įvykę
teigiamų pokyčių, ypač sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo, valstybės
valdymo sistemose. Tikimasi, kad visose valstybės valdymo grandyse dirbs
specialiai šiam darbui pasirengę ir atitinkamos patirties įgiję profesionalai.

„Daugelis iš čia dalyvaujančių žmonių 2050 m. galbūt nesulauksime,
arba jau būsime garbaus amžiaus senoliai, tačiau norime, kad Lietuva mūsų
vaikams, vaikaičiams liktų laisva, nuostabi šalis, kurioje jie turės daug
galimybių ir svarbiausia – pasirinkimo laisvę. Tikime, kad valstybė, kaip
institucija, bus suformavusi aiškias savo pažangos kryptis bei tikslus, o
gyventojai pagal savo gebėjimus rinksis vieną iš daugybės galimų kelių“, –
kalbėjo diskusijos Simne dalyviai.

Dauguma dalyvių išsakė tikėjimą, kad ir 2050-aisiais Lietuva
egzistuos kaip nepriklausoma valstybė, galbūt bus sudariusi naujas sąjungas su
Europos valstybėmis, kitomis šalimis, tačiau tos sąjungos bus savanoriškos ir
abipusiškai naudingos.

Pabrėžiant mokslo ir aukštųjų technologijų svarbą, Simne buvo
išsakyta mintis, jog Lietuva vis dėlto yra žemės ūkio kraštas, tad ateityje
tikimasi sugrįžimo „prie žemės“, į kaimo vietoves, tačiau su moderniu požiūriu
į šią ūkio veiklą, ekologiškų produktų, švarios aplinkos kūrimo strategija.

Ypač daug dėmesio skirta tautinio identiteto – kultūros, kalbos,
tradicijų išsaugojimo svarbai, taip pat – Lietuvos žmonių vieningumo, telkimo
aiškiems ir suprantamiems tikslams strategijai.

Paklausus, ką jau rytoj žmonės patys galėtų padaryti dėl išsakytų ateities
vizijų Lietuvai,  pašnekovai minėjo, kad
jie tęs šias svarbias diskusijas su savo artimaisiais, bendradarbiais,
kaimynais, dalinsis nuomonėmis ir idėjomis.

„Siekiame, kad diskusijos ir kitos gyventojų įtraukimo formos taptų
įprasta praktika, propaguojama tiek viešosios politikos formavimo procese, tiek
vietinėse bendruomenėse – džiugu, kad ir gyventojai mato tokių diskusijų bei
susitikimų prasmę ir reikalingumą“, – sakė D. Gaižauskienė.

                                                  
Alytaus rajono savivaldybės informacija