Trijų Alytaus rajono pedagogių stažuotė Suomijoje ir Estijoje

Suomijos švietimo
sistema yra vertinama kaip viena iš geriausių pasaulyje. Ji tapo pavyzdžiu
daugeliui Europos tautų. Mums, lietuviams, džiugu ir truputį pavydu, kad daug
gerosios patirties iš suomių pasisėmė ir estai. 
Su šių dviejų šalių švietimo sistema teko susipažinti ir Alytaus rajono
pedagogėms: Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus
gimnazijos direktorei Idalijai Šukevičienei, Miroslavo gimnazijos direktoriaus
pavaduotojai ugdymui Sonatai Gražulienei ir Daugų Vlado Mirono gimnazijos
direktoriaus pavaduotojai ugdymui Giedrei Volungevičienei. Jos 2018
m. rugsėjo 23-29 d. dalyvavo projekto „Lyderių laikas 3“ organizuotoje
stažuotėje „Įvairūs mokyklų ir
savivaldybių bendradarbiavimo modeliai mokinių mokymosi pažangos užtikrinimo
srityje“.

Stažuotės tikslas – susipažinti su Suomijos ir Estijos savivaldybių ir
mokyklų tarpusavio bendradarbiavimo patirtimi, sužinoti, kaip savivaldybėse
stiprinamas mokytojų ir mokyklų vadovų profesionalumas, kaip bendradarbiaujama
siekiant mokinių mokymosi pažangos, kaip užtikrinama įvairių tipų ugdymo
įstaigų veiklos kokybė gerinant vaiko ugdymą(si), mokinių pasiekimus ir
mokymosi pažangą. Stažuotės metu aplankytos įvairios ugdymo įstaigos, dalyvauta
konferencijose.

Pabendravus su šių šalių
edukologais galima išskirti esminius šių švietimo sistemų bruožus:

mokytojais tapti gali tik geriausi. Vos 10 procentų
geriausių absolventų pavyksta įstoti į mokytojų rengimo programas aukštosiose
mokyklose. Mokytojai privalo įgyti magistro laipsnį;

·        
mokytojų
darbo krūvis apskaičiuojamas panašia metodika į šiais mokslo metais Lietuvoje
startavusią mokytojų etatinio darbo užmokesčio sistemą;

·        
Suomijos švietimo
sistema suteikia laisvę kūrybingai dirbti ir mokymosi procesą padaro patrauklų
bei įdomų. Mokymosi įstaigose vykdomas
probleminis ir integruotas mokymas. Integracijos taikymas dalykinėje sistemoje
padeda jungti mokinių žinias, įgūdžius bei požiūrį. Taip
vaikai išmoksta puikiai analizuoti, vertinti dalykus, situacijas, reiškinius ir
pritaikyti juos gyvenime;

·        
Suomijoje nevykdoma mokyklų ugdymo
programų kontrolė, pačios mokyklos taiko vertinimo ir įsivertinimo metodus;

·        
Suomijoje pagal
vidurinio ugdymo programą gali mokytis tie mokiniai, kurių rezultatai atitinka nustatytą
balą. Estijoje yra stojamieji egzaminai.

Svarbiausias
yra vaikas, jo fizinė, socialinė, emocinė sveikata.

·        
Suomijos
ir Estijojos mokyklose tiekiamas nemokamas mokinių maitinimas. Valgyklose yra savitarna
– vaikai renkasi maistą kokį nori ir kiek nori. Tokia pasirinkimo laisvė padeda
ugdyti vaikų  sąmoningumą bei atsakomybę.

·        
Daugelyje
mokyklų skambučių į pamokas nėra, durys ar sienos į koridorius stiklinės, tad
svečiai ar mokyklos vadovai gali matyti, kas vyksta klasėse per pamokas. Turtingos klasių, koridorių erdvės. Taigi mokymas
vyksta ne tik klasėse, bet ir koridoriuose, lauke, įvairiose erdvėse, kur
sukurtos atskiros mokymosi ir poilsio zonos.

·        
Į
mokyklą dauguma mokinių atvyksta dviračiais, paspirtukais, o pertraukas būna lauke.

·        
Mokyklos aprūpintos
naujausiomis technologijomis. Tačiau gyvo ir šilto bendravimo jos nepakeitė –  pastebėjome gražius, tolerantiškus ir šiltus
mokinių ir mokytojų santykius.

                      Ši stažuotė – tai savaitė,
kupina įvairių patirčių, nuostabos, susižavėjimo, minčių, ieškojimų, atradimų,
įžvalgų. Įgyta patirtimi pasidalinsime  su kolegomis ir papildysime  „Lyderių laikas 3“ Alytaus r. pokyčio projektą
„Praktinių
metodų taikymas mokiniams įtraukti į ugdymo(si) procesą  ir geresniems rezultatams pasiekti“ įvairesnėmis veiklomis.

Alytaus r. Daugų
Vlado Mirono gimnazijos

direktoriaus
pavaduotoja ugdymui

Giedrė
Volungevičienė