Trūksta pinigų ar norite pamatyti vaiduoklius – važiuokite į Alytaus rajoną

Be miško skursta
žmogus – sako vienas mūsų žymaus rašytojo dzūko Vinco
Krėvės-Mickevičiaus veikėjas skerdžius. Šiandienos kalba galėtume sakyti,
kad miškas – geriausia nusiraminimo, įkvėpimo, energijos terapija. O vasara – geriausias
metas ją išbandyti Alytaus rajone.

Rajono miškingumas – 23,5 proc. Vienas didžiausių ir
vertingiausių miškų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – Punios šilas. Jame slypi
mūsų istorijos dalis, yra gamtinis rezervatas – vieta nepaliesta žmogaus rankų,
kurioje galima pamatyti, kaip atrodo nevalytas miškas. Šilas priklauso Nemuno
kilpų regioniniam parkui. Jame auga antra pagal aukštį Lietuvoje 42 m aukščio, 210
cm kamieno apimties, per 170 metų pušis.

Kunigaikščių didybės ir stiprybės galima pasisemti pavaikščiojus
jų vardais pavadinta, dangų remiančių, 28 ir 30 m aukščio, ąžuolų alėja.
Medžiai saugomi kaip gamtos paveldo objektai. Šile yra 2 Punios šilo
pilkapynai, Panemuninkų piliakalnis, Padaglės pilkapynas.

Laisvės kovas pajusite prie „Dainavos“ apygardos
partizanų štabo žeminės, protėvių dvasią – buvusio Smalinyčios kaimo vietoje įkurtame
skulptūrų parke „Žaltės slėnis“. Jame yra akmeninis aukuras, saugomas vaidilučių
bei senovės lietuvių dievo Perkūno.

Prie girininkijos įrengtas Pasakų takas, kuriame
įvairių pasakų personažų skulptūros ypač džiugina vaikus. Girininkijoje veikia
miško muziejus. Jame yra nemaža medžioklės trofėjų kolekcija, kaimuose naudoti
buities rakandai, senoviniai miško ruošos padargai, versluose naudoti įrankiai.
Prieš vykstant į muziejų rekomenduojama pasiskambinti.

Norėdami pasivaikščioti po didingą ir paslaptingą
mišką, neapsirikite, ieškodami kelio – į Punios šilą nepateksite pro Punią. Jis
– kitapus Nemuno. Važiuoti reikės keliu Alytus–Punios šilas (Panemuninkai) pro
Alytų, pasukus Genių link.

Ne tik grybai ir uogos…

Alytaus rajone – dalis Dzūkijos nacionalinio parko.
Jis apima Raitininkų seniūnijos apylinkes, kuriose sezono metu galima prisirinkti
pilnus krepšius grybų ir uogų. Juk ne veltui šio krašto senoliai kalba, kad pieskų (smėlio) krašte žmones maitina
miškas – jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos – sako senoji
patarlė.

Seniūnijos centras – Makniūnai, aplinkui – 26 kaimai.
Manoma, jog vietovardžio „Raitininkai“ kilmė susijusi su tuo, kad XIV–XVI a.
raitininkais buvo vadinami LDK valstiečiai, kurie turėjo prievolę išjodinėti
didžiojo kunigaikščio žirgynų žirgus.

Šiame krašte yra atmintinų vietų laivės kovotojams, Klepočių
kaime – paminklinis ansamblis 1944 m. sudeginto kaimo ir nužudytų jo ir
aplinkinių kaimų gyventojams atminti. Važiuojant į Dzūkijos nacionalinį parką pro
Makniūnus ir Raitininkus, galima pasimėgauti maudynėmis Juodžio, Apsingio,
Gailinto, Lizdų ar kituose ežeruose – jų šiame krašte net 15.

Stebuklingi medžiai

Alytaus rajone auga
ir išskirtinių medžių – aukščiausia Lietuvos eglė, šimtmečius skaičiuojanti
guoba ir kriaušė, yra net pinigų ir vaiduoklių pušys.

Gamtos paminklas – aukščiausia
Lietuvos eglė auga Norūnų miške, Miroslavo seniūnijoje, ties Balkasodžio kaimu,
Dzirmiškių girininkijos kvartalo 8 sklype, 
Balkasodžio valstybiniame botaniniame draustinyje.

Žaliaskarės aukštis – 44,3  m,
kamieno apimtis – 2,05 m. Eglė auga grupėje, kurioje yra 3 medžiai.

Nemunaičio seniūnijos Geisčiūnų  kaimo palaukėje, netoli kelio
Alytus–Nemunaitis, vyksta savotiškos ilgaamžiškumo rungtynės. Čia jau maždaug 250–300
metų į saulę viena per kitą  stiebiasi
senoji kalninė guoba ir  100 metų
jaunesnė kriaušė.

Gamtos paminklo – guobos amžius mūsų
krašte tikras rekordas, nes šie medžiai gyvena iki 300 metų.  Medžio
aukštis – 24 m, kamieno apimtis – 5,50 m. Dar ir šiandien pasakojamos legendos,
jog kadaise, pasibaigus medžioklėms gretimuose miškuose, po ja puotaudavo
Lietuvos didikai.

Netoli senosios guobos augančios  bemaž 200 metų kriaušės aukštis – 16 m,
kamieno apimtis – 3,80 m. Medis yra botaninis gamtos paminklas – seniausia ir
vienintelė saugoma Lietuvoje kriaušė, kuri iki šio vis dar brandina vaisius.

Nuo seno žmonės
kriaušes naudojo ne tik maistui, bet ir ligų profilaktikai bei gydymui, o
laukinės kriaušės, pasak senolių, geriausiai kietina vidurius.

Medis, ko gero, mena ne vieną meilės
istoriją, nes prie jo prieš Antrąjį pasaulinį karą kaimo jaunimas rengdavo
šokių vakarus. 

Vaiduokliai – Žvirgždėnuose 

Jei norite pabandyti pamatyti
vaiduoklius, važiuokite prie gražuolės Žvirgždėnų pušies. Ji auga už 3
kilometrų nuo Daugų miestelio, Žvirgždėnų kaime, šalia kelio Daugai–Ūta.

Žmonės pasakoja, kad prie pušies
vaidendavęsi, be to, ten esą galima rasti ir pinigų, nes senais laikais prie
Vaiduoklių pušies elgetos prašydavę išmaldos. Pravažiuojantys ar praeinantys
jiems mesdavo monetų, kartais pinigėlis panirdavo dulkėse, ir elgetos jo
negalėdavo rasti, todėl ir šiandien vietiniai gyventojai vis dar randa senų
laikų monetų. 

Alytaus rajono savivaldybės informacija