Kristina Stančienė

Valkininkų kultūros centre rugpjūčio 1 – 20 d. veiks Antano Andriulionio (g. 1943) tapybos darbų paroda. Atidarymas – rugpjūčio 1 d. 11.30 val. 

Antanas Andriulionis – talentingas savamokslis menininkas, gyvenantis ir kuriantis  Valkininkų miestelyje.  Į aštuntą dešimtį įkopęs dailininkas visai nepanašus į garbaus amžiaus senolį - kai su vietos kultūros centro direktore Jolanta Moliene apsilankėme Andriulionių sodyboje, mus pasitiko tvirtas vyras guviai žaižaruojančiomis akimis, parodė savo sukurtas medines  kiemą puošiančias skulptūras, namo, ūkinių pastatų puošmenas - langų, durų apvadus, ornamentus. Iš tiesų - kiekviename jo sodybos, kiemo kampelyje sutinki linksmų figūrų, dekoratyvių elementų, spinduliuojančių savitu humoro jausmu, šiltu natūralaus medžio jaukumu. Nenuostabu, kad medis taip  paklūsta meistro sumanymams. A. Andriulionis kartu su žmona visą gyvenimą dirbo statybose. Sunkus fizinis darbas išugdė ištvermę ir kantrybę, medžiagų, erdvinės formos suvokimą, o įgimta meninė pajauta leidžia dailininkui suręsti tvirtų formų, ne tik praktiškus, bet ir meniškus, originalius daiktus. Kas nežino – A. Andriulionio išdrožtas medinis kryžius stove gražiajame Čižiūnų kaime, gimtųjų dailininkoValkininkų pašonėje. Tuo tarpu tapybos darbuose jis atsiskleidžia kaip nuoširdus, poetiškas Dzūkijos gamtos, aplinkos stebėtojas, gebantis perteikti peizažo ar gyvenimiškų vaizdų nuotaikas įtaigiai, jautriai ir itin savitai. 

Naivioji arba savamokslių menininkų kūryba – įdomus reiškinys, kuris dar XX amžiaus pradžioje įsiliejo į modernizmo krypčių raidą ir iš pagrindų pakeitė visą pasaulinės dailės vaizdą. Iki tol vertinta klasikinė, akademinė dailės kalba užleido vietą įvairiausiems eksperimentams, imta žavėtis grubia, primityvia įvairiausių tautų bei kultūrų meninės išraiškos forma. Profesionalūs dailininkai karštligiškai ieškojo savo stiliaus ir braižo, interpretuodami tai Afrikos, Okeanijos, tai Europos senąsias meninės kūrybos, religinių, ritualinių, maginių dirbinių tradicijas. 

Ne išimtis ir Lietuva – tarpukariu ARS meninio judėjimo nariai ypač vertino liaudies meno dirbinius, panašiai kūrė ir patys, ekspresionizmo plastiką derindami su archajiniais lietuviško kaimo meistrų kūrybos motyvais. Dėmesys savamokslių liaudies menininkų kūrybai nenuslopo ir sovietmečiu – tokie profesionaliosios lietuviškojo modernizmo dailės grandai kaip Antanas Gudaitis, Antanas Savickas ypač mėgo ir vertino tokius kūrėjus, o jų pačių meninėje išraiškoje taip pat nesunku įžvelgti sąsajas su liaudiško mūsų kultūros klodo vaizdiniais. Ir vėlesnės lietuvių dailininkų kartos akylai stebėjo, puoselėjo šią autentišką, savitą kūrybos versmę. Vilniaus dailės akademijos Tapybos katedros vedėjas, profesorius Arvydas Šaltenis, kuris yra ir vienas ryškiausių šiuolaikinių lietuvių tapytojų, taip pat visuomet pabrėžia savamokslių kūrybos originalumą, savito, autentiško pasaulėvaizdžio vertę. 

Antano Andriulionio kūryba išsiskiria tuo, kad jis tapo naiviąja maniera, kuri organiškai atliepia jo pasaulio matymą, nėra išgalvota, dirbtinai pritaikyta. Nors dailininkas minėjo, kad jam teko trumpai pasimokyti tuometiniame Kauno Stepo Žuko technikume, tačiau savo paveiksluose, medžio drožiniuose A. Andriulionis išlieka visiškas „grynuolis“, formą, perspektyvą, daiktų ir peizažo struktūrą vaizduodamas taip, kaip mato jis pats, nesilaikydamas kokių nors akademinių taisyklių. Todėl jo darbai žavi tikrumu. Taisyklių ir vaizdavimo principų čia ne tik kad nepasigendame, bet jie turbūt tik sujauktų tą savitą, šviesų, skaidrų pasaulį, kuriame užvaldo ramuma, mus supančio pasaulio grožis ir harmonija. 

   Dailininkas įsikūręs kuklią darbo vietą viename savo namo kamputyje. Tačiau visi kambariai, taip pat ir kitų sodybos pastatų sienos nukabinėtos paveikslais. Tapo daugiausia ant kartono, dažus sako naudojąs tokius, kokius tuo metu turi po ranka. Džiugu kad J. Molienė padovanojo A. Andriulioniui kultūros centro edukacinių užsiėmimų metu naudotus kokybiškus akrilo dažus – telieka tik palūkėti, kada jie savitomis spalvomis ir formomis išsilies naujuose dailininko paveiksluose...

Dėl parodos lankymo skambinti tel. 8 600 19608.