Varėnos rajono gyvenimo atspindžiai leidiniuose 1926-1937 metais

 Varėnos rajono gyvenimo atspindžiai leidiniuose 1926-1937 metais

2017 m. lapkričio 20 – 26 dienomis Lietuvos suaugusiųjų švietimo
asociacija pakvietė švietimo, kultūros ir meno, verslo įstaigas, institucijas,
organizacijas ir visus suaugusiuosius kurti mokymosi šventę – aštuonioliktąją
suaugusiųjų mokymosi savaitę „Mokymosi galia ir žavesys“. Ta proga  Varėnos Trečiojo amžiaus universiteto
(TAU) koordinatorė Vilija Latvienė
pasiūlė  mums, šio teksto autorėms, paskaityti
paskaitą TAU lankytojams. Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, mes
nusprendėme, kad reikia prisiminti ir minėti reiškinius, kurie neabejotinai
siejasi su mūsų valstybe, mūsų rajonu ir mumis. Pakvietėme senjorus susipažinti
su žiupsneliu savo krašto istorijos,  supažindinti juos , kas apie mūsų rajoną buvo
rašoma dviejuose lenkų okupacijos metais leistuose periodiniuose leidiniuose
„Jaunimo draugas“ ir „Vilniaus rytojus“.  Paskaitą paįvairino  TAU lankytojų perskaitytos žinutės iš šių
leidinių.

                      Lenkų
okupacijos metais (1920-1940 m.) Vilniuje iš viso išleista per 100 pavadinimų
lietuviškų laikraščių ir vienkartinių leidinių. Vilniaus krašto lietuvių
periodinė spauda tuo metu buvo leidžiama griežtos cenzūros bei kontrolės
sąlygomis. Laikraščių leidybai būdingas trumpalaikiškumas, daug buvo leidžiama
vienkartinių leidinių. Periodiniai leidiniai nepertraukiamai buvo leidžiami vos
po keletą metų, mėnesių ar net pasirodydavo vos tik vienas numeris, ir
laikraštis būdavo uždaromas.

Elena
Glavickienė, kalbėdama apie 1926 m. Vilniuje pradėtą leisti lietuvišką leidinį
„Jaunimo draugas“ , pažymėjo, jog šį leidinį pasirinko todėl, kad  dar vaikystėje buvo su juo susipažinusi.   Jos tėvelis Pranas Pilius, gyvenęs Senųjų
Naniškių kaime, dalyvavo Lietuvių šv. Kazimiero draugijos skyriaus veikloje,
prenumeravo ir skaitė „Jaunimo draugą“. Šio leidinio kai kurie numeriai yra
išlikę iki šių dienų.

„Nors
„Jaunimo draugas“ buvo skirtas Vilniaus krašto jaunimui, tačiau juo domėjosi
visi tuo metu mokėję skaityti. Šį leidinį nuo 1926 iki 1936 m. gegužės redagavo
ir jo leidyba rūpinosi žinomas Vilniaus lietuvis advokatas Antanas Juknevičius.
Iš jo redagavimą ir leidybą perėmė Augustinas Burokas. Tačiau jo redagavimo
laikotarpis buvo neilgas, nes lenkų valdžia 1937 m. uždraudė „Jaunimo draugo“
leidimą. Tais metais buvo išleista tik 11 numerių“, – pasakojo E. Glavickienė.
Ji kalbėjo apie tai, kad „Jaunimo draugo“ puslapiuose nuo pat pirmųjų numerių
iki leidinio veiklos nutraukimo buvo išspausdinta daug publikacijų apie Varėnos
kraštą įvairia tematika. Daugiausia buvo rašoma apie šv. Kazimiero draugijos
atskirų kaimų (sodžių) skyrių veiklą, lietuviškos spaudos prenumeratą ir
skaitymą, lenkų valdžios savivaliavimą ir kt. Leidinyje buvo skelbiami
straipsniai ir apie iš Varėnos krašto kilusius žymius žmones: iš Paąžuolės
kaimo kilusį jauną publicistą-literatą, ilgametį „Jaunimo draugo“   bendradarbį ir visuomenės veikėją Rapolą
Mackevičių (Mackonį ), rašytoją, Vytauto Didžiojo universiteto profesorių ir
dekaną Vincą Krėvę-Mickevičių, gimusį Subartonių kaime,  didįjį menininką Mikalojų Konstantiną
Čiurlionį, gimusį smiltingoje Varėnoje 1875 metais bei „žymų lietuvį veikėją ir
didžiai kilnų asmenį kunigą kanauninką Klemensą Maliukevičių“, palaidotą
Valkininkų bažnyčios šventoriuje.

E.
Glavickienė taip pat papasakojo kokiais slapyvardžiais  straipsnius ir žinutes pasirašinėjo jų
autoriai. Savo pasakojimą ji papildė skaidrėse pateiktomis nuotraukomis  iš „Jaunimo draugo“, kuriose: Asašninkų
sodžiaus jaunimas, „Ryto“ draugijos mokyklos Mardasave ir Margionyse,
Marcinkonių bažnytinis choras, Šv. Kazimiero D-jos skyrių nariai Senųjų
Naniškių sodžiuje, Dargužiuose, Giražeryje, Perlojoje, Čebatorių sodžiaus
artistų būrelis, Zervynų sodžiaus jaunimas.











Apie laikraščio „Vilniaus rytojus“
(1928 -1937) leidimo istoriją ir sklaidą trumpai papasakojo Laimutė
Cibulskienė. Pirmiausia ji atskleidė, kodėl pasirinko būtent šį leidinį.
 

Apie laikraščio „Vilniaus rytojus“ (1928 -1937)
leidimo istoriją ir sklaidą trumpai papasakojo Laimutė Cibulskienė. Pirmiausia
ji atskleidė, kodėl pasirinko būtent šį leidinį.
Pasirinkimą lėmė tai, kad „Vilniaus
rytojus“ buvo leidžiamas ilgą laiką, dideliu tiražu. Svarbiausia pasirinkimo priežastis
– šio laikraščio vienas iš redaktorių 
buvo mūsų kraštietis Rapolas Mackevičius (Mackonis).

             „Vilniaus rytojus” —
ilgiausiai leistas lietuviškas laikraštis, turėjęs didelės įtakos Vilniaus
krašto lietuvių gyvenimui. Jis buvo leidžiamas 1928 m. gruodžio 1 d.-1937 m.
spalio 26 d. Iš pradžių, 1928 m. — savaitraštis, o nuo 1929 m. spalio 16 d.
(Nr. 45) – du kartus per savaitę .  L.
Cibulskienė apibūdino „Vilniaus rytojaus” struktūrą: buvo spausdinami
redakcijos straipsnis, politinė apžvalga, ūkio skyrius, korespondencijos,
nepriklausomos Lietuvos gyvenimo ir politinių įvykių apžvalga, vietos kronika, trumpos
žinutės, įvairenybės, redakcijos atsakymai. Straipsniai laikraštyje dažniausia
buvo pasirašomi slapyvardžiais, tik R. Mackevičius (Mackonis) kartais
redakcinius ir publicistinius straipsnius pasirašydavo tikrąja pavarde.
Dažniausiai R. Mackevičius „Vilniaus rytojuje” pasirašinėdavo Mirimo,
Girinio Broniaus, Girinio Vinco ir kt. slapyvardžiais.
    

         Norint
sustiprinti spaudos poveikį, buvo rūpestingai parenkama tematika. Pateikiami
teigiami ir neigiami lietuvių elgesio pavyzdžiai, konkrečiai nurodoma
apskritis, valsčius, kaimas ar lietuvių draugijos vietinis skyrius. Laikraštis
„Vilniaus rytojus“ turėjo didelį pasisekimą kaime.  L. Cibulskienė peržiūrėjo beveik  800 korespondencijų iš įvairių Varėnos rajono
vietovių:  Varėnos, Pamerkių, Noškūnų,
Giraitės, Valkininkų, Paąžuolės, Milioniškės, Margionių, Rudnios, Naniškių,
Dainavos, Vydenių, Kabelių, Čižiūnų, Kamerūnų, Mančiagirės, Krūminių,
Melekonys, Musteikos, Papiškių , Marcinkonių, Barčių, Žiūrų, Čižiūnų,
Mardasavo, Zervynų, Puvočių, Daržinykų, Matuizų, Mergežerio, Drucminų ir kt. L.
Cibulskienė išskyrė ir pakomentavo tokias Varėnos krašto to meto aktualijas:
apie Vytauto Didžiojo metų minėjimo renginius, Dariaus ir Girėno tragiškos
žūties paminėjimus, apie statomus kryžius, Marcinkonių kryžiaus išvertimą, šv.
Kazimiero draugijos įvairių skyrių veiklą, šios draugijos organizuojamus
vakarėlius, vaidinimus,  įvairių švenčių
ir metinių minėjimus , nelaimingus atsitikimus, girtuokliavimą, apie Vyskupo
apsilankymą Varėnoje ir kt.

           Manome, kad mūsų parengta
paskaita „Varėnos rajono gyvenimo atspindžiai leidiniuose „Jaunimo draugas“ ir
„Vilniaus rytojus“ 1926-1937 metais“  yra  reikšminga,  nes TAU lankytojai sužinojo apie lenkų
okupacijos metais leidžiamus šiuos lietuviškus leidinius  bei kas juose  buvo rašoma apie Varėnos kraštą. Periodinė
spauda tuo metu Varėnos krašte buvo svarbus ir efektyvus ginklas ginantis nuo
nutautinimo , nuo lenkų valdžios savivalės. 
Kaimo vietovėse lietuviai sudarė absoliučią gyventojų daugumą. Ši
lietuvių bendruomenė buvo itin organizuota ir susitelkusi savo tautinių teisių
užtikrinimui, daugiausiai inteligentijos pastangomis nuosekliai kovojo už
kultūrines, lietuviško švietimo ir spaudos teises.

 

                                  

                                       Elena Glavickienė ir Laimutė Cibulskienė

                                     Varėnos
viešosios bibliotekos bibliografės
















Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių