2017 m. lapkričio 20 – 26 dienomis Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija pakvietė švietimo, kultūros ir meno, verslo įstaigas, institucijas, organizacijas ir visus suaugusiuosius kurti mokymosi šventę - aštuonioliktąją suaugusiųjų mokymosi savaitę „Mokymosi galia ir žavesys“. Ta proga  Varėnos Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) koordinatorė Vilija Latvienė pasiūlė  mums, šio teksto autorėms, paskaityti paskaitą TAU lankytojams. Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, mes nusprendėme, kad reikia prisiminti ir minėti reiškinius, kurie neabejotinai siejasi su mūsų valstybe, mūsų rajonu ir mumis. Pakvietėme senjorus susipažinti su žiupsneliu savo krašto istorijos,  supažindinti juos , kas apie mūsų rajoną buvo rašoma dviejuose lenkų okupacijos metais leistuose periodiniuose leidiniuose „Jaunimo draugas“ ir „Vilniaus rytojus“.  Paskaitą paįvairino  TAU lankytojų perskaitytos žinutės iš šių leidinių.

                      Lenkų okupacijos metais (1920-1940 m.) Vilniuje iš viso išleista per 100 pavadinimų lietuviškų laikraščių ir vienkartinių leidinių. Vilniaus krašto lietuvių periodinė spauda tuo metu buvo leidžiama griežtos cenzūros bei kontrolės sąlygomis. Laikraščių leidybai būdingas trumpalaikiškumas, daug buvo leidžiama vienkartinių leidinių. Periodiniai leidiniai nepertraukiamai buvo leidžiami vos po keletą metų, mėnesių ar net pasirodydavo vos tik vienas numeris, ir laikraštis būdavo uždaromas.

Elena Glavickienė, kalbėdama apie 1926 m. Vilniuje pradėtą leisti lietuvišką leidinį „Jaunimo draugas“ , pažymėjo, jog šį leidinį pasirinko todėl, kad  dar vaikystėje buvo su juo susipažinusi.   Jos tėvelis Pranas Pilius, gyvenęs Senųjų Naniškių kaime, dalyvavo Lietuvių šv. Kazimiero draugijos skyriaus veikloje, prenumeravo ir skaitė „Jaunimo draugą“. Šio leidinio kai kurie numeriai yra išlikę iki šių dienų.

„Nors „Jaunimo draugas“ buvo skirtas Vilniaus krašto jaunimui, tačiau juo domėjosi visi tuo metu mokėję skaityti. Šį leidinį nuo 1926 iki 1936 m. gegužės redagavo ir jo leidyba rūpinosi žinomas Vilniaus lietuvis advokatas Antanas Juknevičius. Iš jo redagavimą ir leidybą perėmė Augustinas Burokas. Tačiau jo redagavimo laikotarpis buvo neilgas, nes lenkų valdžia 1937 m. uždraudė „Jaunimo draugo“ leidimą. Tais metais buvo išleista tik 11 numerių“, - pasakojo E. Glavickienė. Ji kalbėjo apie tai, kad „Jaunimo draugo“ puslapiuose nuo pat pirmųjų numerių iki leidinio veiklos nutraukimo buvo išspausdinta daug publikacijų apie Varėnos kraštą įvairia tematika. Daugiausia buvo rašoma apie šv. Kazimiero draugijos atskirų kaimų (sodžių) skyrių veiklą, lietuviškos spaudos prenumeratą ir skaitymą, lenkų valdžios savivaliavimą ir kt. Leidinyje buvo skelbiami straipsniai ir apie iš Varėnos krašto kilusius žymius žmones: iš Paąžuolės kaimo kilusį jauną publicistą-literatą, ilgametį „Jaunimo draugo“   bendradarbį ir visuomenės veikėją Rapolą Mackevičių (Mackonį ), rašytoją, Vytauto Didžiojo universiteto profesorių ir dekaną Vincą Krėvę-Mickevičių, gimusį Subartonių kaime,  didįjį menininką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, gimusį smiltingoje Varėnoje 1875 metais bei „žymų lietuvį veikėją ir didžiai kilnų asmenį kunigą kanauninką Klemensą Maliukevičių“, palaidotą Valkininkų bažnyčios šventoriuje.

E. Glavickienė taip pat papasakojo kokiais slapyvardžiais  straipsnius ir žinutes pasirašinėjo jų autoriai. Savo pasakojimą ji papildė skaidrėse pateiktomis nuotraukomis  iš „Jaunimo draugo“, kuriose: Asašninkų sodžiaus jaunimas, „Ryto“ draugijos mokyklos Mardasave ir Margionyse, Marcinkonių bažnytinis choras, Šv. Kazimiero D-jos skyrių nariai Senųjų Naniškių sodžiuje, Dargužiuose, Giražeryje, Perlojoje, Čebatorių sodžiaus artistų būrelis, Zervynų sodžiaus jaunimas.

Apie laikraščio „Vilniaus rytojus“ (1928 -1937) leidimo istoriją ir sklaidą trumpai papasakojo Laimutė Cibulskienė. Pirmiausia ji atskleidė, kodėl pasirinko būtent šį leidinį. 

Apie laikraščio „Vilniaus rytojus“ (1928 -1937) leidimo istoriją ir sklaidą trumpai papasakojo Laimutė Cibulskienė. Pirmiausia ji atskleidė, kodėl pasirinko būtent šį leidinį. Pasirinkimą lėmė tai, kad „Vilniaus rytojus“ buvo leidžiamas ilgą laiką, dideliu tiražu. Svarbiausia pasirinkimo priežastis - šio laikraščio vienas iš redaktorių  buvo mūsų kraštietis Rapolas Mackevičius (Mackonis).

             „Vilniaus rytojus" — ilgiausiai leistas lietuviškas laikraštis, turėjęs didelės įtakos Vilniaus krašto lietuvių gyvenimui. Jis buvo leidžiamas 1928 m. gruodžio 1 d.-1937 m. spalio 26 d. Iš pradžių, 1928 m. — savaitraštis, o nuo 1929 m. spalio 16 d. (Nr. 45) - du kartus per savaitę .  L. Cibulskienė apibūdino „Vilniaus rytojaus" struktūrą: buvo spausdinami redakcijos straipsnis, politinė apžvalga, ūkio skyrius, korespondencijos, nepriklausomos Lietuvos gyvenimo ir politinių įvykių apžvalga, vietos kronika, trumpos žinutės, įvairenybės, redakcijos atsakymai. Straipsniai laikraštyje dažniausia buvo pasirašomi slapyvardžiais, tik R. Mackevičius (Mackonis) kartais redakcinius ir publicistinius straipsnius pasirašydavo tikrąja pavarde. Dažniausiai R. Mackevičius „Vilniaus rytojuje" pasirašinėdavo Mirimo, Girinio Broniaus, Girinio Vinco ir kt. slapyvardžiais.     

         Norint sustiprinti spaudos poveikį, buvo rūpestingai parenkama tematika. Pateikiami teigiami ir neigiami lietuvių elgesio pavyzdžiai, konkrečiai nurodoma apskritis, valsčius, kaimas ar lietuvių draugijos vietinis skyrius. Laikraštis „Vilniaus rytojus“ turėjo didelį pasisekimą kaime.  L. Cibulskienė peržiūrėjo beveik  800 korespondencijų iš įvairių Varėnos rajono vietovių:  Varėnos, Pamerkių, Noškūnų, Giraitės, Valkininkų, Paąžuolės, Milioniškės, Margionių, Rudnios, Naniškių, Dainavos, Vydenių, Kabelių, Čižiūnų, Kamerūnų, Mančiagirės, Krūminių, Melekonys, Musteikos, Papiškių , Marcinkonių, Barčių, Žiūrų, Čižiūnų, Mardasavo, Zervynų, Puvočių, Daržinykų, Matuizų, Mergežerio, Drucminų ir kt. L. Cibulskienė išskyrė ir pakomentavo tokias Varėnos krašto to meto aktualijas: apie Vytauto Didžiojo metų minėjimo renginius, Dariaus ir Girėno tragiškos žūties paminėjimus, apie statomus kryžius, Marcinkonių kryžiaus išvertimą, šv. Kazimiero draugijos įvairių skyrių veiklą, šios draugijos organizuojamus vakarėlius, vaidinimus,  įvairių švenčių ir metinių minėjimus , nelaimingus atsitikimus, girtuokliavimą, apie Vyskupo apsilankymą Varėnoje ir kt.

           Manome, kad mūsų parengta paskaita „Varėnos rajono gyvenimo atspindžiai leidiniuose „Jaunimo draugas“ ir „Vilniaus rytojus“ 1926-1937 metais“  yra  reikšminga,  nes TAU lankytojai sužinojo apie lenkų okupacijos metais leidžiamus šiuos lietuviškus leidinius  bei kas juose  buvo rašoma apie Varėnos kraštą. Periodinė spauda tuo metu Varėnos krašte buvo svarbus ir efektyvus ginklas ginantis nuo nutautinimo , nuo lenkų valdžios savivalės.  Kaimo vietovėse lietuviai sudarė absoliučią gyventojų daugumą. Ši lietuvių bendruomenė buvo itin organizuota ir susitelkusi savo tautinių teisių užtikrinimui, daugiausiai inteligentijos pastangomis nuosekliai kovojo už kultūrines, lietuviško švietimo ir spaudos teises.

 

                                  

                                       Elena Glavickienė ir Laimutė Cibulskienė

                                     Varėnos viešosios bibliotekos bibliografės