Varėnos viešojoje bibliotekoje – spaudinių paroda „Juozas Kumpis – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos lakūnas

 Varėnos viešojoje bibliotekoje – spaudinių paroda „Juozas Kumpis – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos lakūnas

Varėnos viešojoje
bibliotekoje veikia spaudinių paroda
Juozas
Kumpis – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos lakūnas , žuvęs kovose už
nepriklausomybę“, skirta karo aviatoriaus Juozo Kumpio žūties 100osioms  metinėms paminėti.

 

Nepriklausomybės
kovose (1918-1923) gana aktyviai dalyvavo ir Lietuvos karo aviacija. Leitenantas Juozas Kumpis visiems
laikams įėjo į istoriją kaip pirmasis lietuvių lakūnas paaukojęs gyvybę kovoje
už nepriklausomybę.

                          J. Kumpis gimė 1901
m. vasario 17 d. Šiauliuose. Baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Šiaulių
gimnaziją. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui J. Kumpis pasitraukė į Rusiją
ir įsikūrė Voroneže.  Baigė M. Yčo
gimnaziją Voroneže ir 1918 metų pabaigoje sugrįžo į Šiaulius. Tuo metu miestą
užgrobė bolševikai. Norėdamas ginti savo krašto laisvę 1919 m. sausio 28 d.
savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo husarų eskadrone. Baigė Karo
aviacijos mokyklą (1919 01 28) , jam buvo suteiktas inžinerijos leitenanto
laipsnis. Pirmoji jo kovinė užduotis buvo lenkų fronte. 1920 m. rugpjūčio
29-ąją J. Kumpiui teko žvalgyti Vilniaus apylinkes. Rugpjūčio 31 d. J.
Kumpis su žvalgu Juozu Pranckevičiumi Suvalkų-Seinų-Augustavo trikampyje
bombardavo ir apšaudė lenkų dalinį. Rugsėjo 3 d. jis parėmė Lietuvos
kariuomenės puolimą Suvalkų kryptimi ir subombardavo artilerijos bateriją, o
grįždamas apšaudė lenkų kariuomenės stovyklą. Lietuvos kariuomenės puolimui
išsikvėpus, rugsėjo 7 d. žvalgybinio skrydžio metu apšaudė lenkų apkasus,
rugsėjo 25-ąją prie Beržininkų užpuolė šimto vežimų lenkų kariuomenės
vilkstinę.

 Dramatiškiausi įvykiai klostėsi
Varėnos apylinkėse. Spalio 4 dieną šešių lėktuvų eskadrilei buvo įsakyta
skristi į lenkų kontroliuojamą Varėnos stotį ir sunaikinti ten buvusį šarvuotą
traukinį „Gediminas“. Kadangi šarvuoto traukinio tuo metu stotyje nebuvo,
lakūnai bombardavo pačią stotį. Nesėkmė operaciją lydėjo nuo pat pradžių:
vienas lėktuvas sudužo jau kildamas. O virš Varėnos lenkams pavyko numušti
leitenanto Juozo Kumpio pilotuojamą lėktuvą. Sunkiai sužeistas leitenantas J.
Kumpis pateko į lenkų nelaisvę. 1920 m. spalio 10 d. nuo patirtų sunkių
traumų,  taip ir neatgavęs sąmonės, J.
Kumpis mirė Varėnos ligoninėje. Buvo pašarvotas Kaune. Palaidotas Šiaulių
miesto senosiose kapinėse.

                      Parodoje
– nuotraukos ir tekstai (kopijos), supažindinantys su Juozo Kumpio biografija, pirmaisiais
skrydžiais, tarnyba aviacijos dalyje, lemtingu skrydžiu į frontą,
apdovanojimais, atminimo įamžinimu ir kt.

Segtuve „Juozas Kumpis“ – straipsnių kopijos apie J. Kumpį iš įvairių
periodinių leidinių bei leidinio „Lietuvos karžygiai“ T. 3 (2011). Ypatingai
išsamus straipsnis
su gausybe iki šiol neskelbtos
informacijos apie drąsų aštuoniolikmetį nepabūgusį pasirinkti pavojingo
aviatoriaus kelio –
 žurnale
„Kardas“ (2015, Nr. 1).

Parodoje
rasime
1935 m. (Nr. 8; 9) laikraštyje „Kardas“ 
išspausdinto Algio
Mingėlos 
apsakymo „Sūnus išskrido“ kopiją. Šio apsakymo
veikėjais autorius paėmė karo lakūnus Juozą Kumpį ir Juozą Pranckevičių,
kurių gyvenimas buvo nuostabiai panašus ir glaudžiai susijęs. Taip pat
 eksponuojamos straipsnių kopijos: „Lakūno ltn.
Kumpio J. žuvimo dešimtmečio sukaktuvės“ (Kardas, 1930, Nr. 11), „Mirusių Vyčio
Kryžiaus ordino kavalierių sąrašas“ (Kardas, 1938, Nr. 22), Algio Kašėtos
„Kovos už nepriklausomybę Varėnos apylinkėse“ (Varpilė, 1989, lapkr. 29),  Jono Staliulionio „Įamžinkime didvyrio
atminimą“ (Merkio kraštas, 2012, bal. 24) ir kt.
Parodą papildo nuotraukų
kopijos iš įvairių leidinių.

 

                                               
Laimutė Cibulskienė

Varėnos viešosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos
ir kraštotyros skyriaus bibliografė


Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių