Kai ruduo nuauksina klevų viršūnes, po kojomis byra kaštonų bumbulai, o namuose kvepia obuolių pyragu – metas kaupti atsargas. Tad prie gamtos dovanojamų miško, sodo gėrybių pildykim ir sielos aruodą - dėkim po posmelį, po eilėraštį, po jausmingą žodį iš kūrybinio derliaus. Savo kūrybos vaisių kraitėmis nešini į Varėnos viešąją biblioteką sugužėjo Alytaus „Tėkmės“ ir Varėnos „Jievaro“ literatai bei ištikimieji poezijos mylėtojai. Rudeninę dainų puokštę dovanojo Gražinos Kuodienės vadovaujamo ansamblio moterys. Širdingam „Kraštiečių valsui“ mielai pritarė šventės dalyviai. Ilgametė Alytaus apskrities literatų klubo siela, klubo pirmininkė Emilija Krušinienė pristatė naują jau 7-ą  Dzūkijos krašto kūrėjų almanachą „Tėkmė“. Per 19 –a klubo gyvavimo metų išleista šūsnis poezijos ir prozos publikacijų, knygų. Šiame leidinyje eilėraščiai ir proza, publicistiniai pamąstymai, kurių pagrindinė tema – meilė  ir pagarba gimtinei, Dzūkijos žmonėms. Kūrėjams aktualūs ir būties klausimai, žmogiškieji išgyvenimai, kasdienos aktualijos. Pagrindinė mintis – matyti pasaulį, tobulesnį ir dvasingesnį. Kalbėdama apie  almanacho  turinį, Emilija pasidžiaugė  kūrybiniu  brandumu, kūrinių ir stilių įvairiapusiškumu.      

                                                                                 

            „Kiekvienas rašo tai, ką širdyje nešioja“, - savo posmais apie rudens sukeltą ilgesį sieloj ir gamtoj, likimo bangų supamo žmogaus jausmus, šventę pratęsė E. Krušinienė. Apie rudens atpūstus išgyvenimus skaitė Palmyra  Pracuvienė, daug rašanti dzūkų tarme. Onai Baltrukevičienei „malonus širdžiai rudeniškas braižas“. Ramutė Biesevičienė savo posmuose kvietė“ „ už amžinąją meilę pakelkime šį tostą, nes tiktai ji mums laimę dovanoti gali..“. Alytiškė Zina Bražinskienė - pedagogė, aktorė, poetė -jaučia , kaip „ilgesys kartais bėgioja juodais ir baltais pianino klavišais; džiaugiamės kad ne smėlio tekėjimu prasmę matuojam“. Stasys Šukys ne tik rašo eiles, bet ir tapo, drožia, vaidina, dainuoja, o savo meilės lyrikoje jausmingai kalba apie dviejų žmonių santykius. Mudita Makaveckienė skambiuose savo eilėraščiuose tarsi širdimi prašo, kad mintys „puoštų sielą žmonių gerumu“. Balbieriškio bendruomenės pirmininkas , literatas Alfonsas Vitkauskas pristatė savo pasakojimą apie pradinės mokyklos mokytoją, kovotoją už Lietuvos laisvę Kazimierą Petrašką.                                                                                                                                                                                                                                          

               Varėniškė Lidija Cichockienė moteriškai ir jausmingai išlieja meilės žodžius, nustebindama savo sprendimu „priimti pagyvent į širdį dainą“. Pedagogė iš Dubičių Irena Malmygienė prisipažino, kad jos gyvenime yra dvi brangios vietos - Varėna su Dubičiais ir, žinoma, Alytus. Vienas eilėraštis skirtas ją pakerėjusiam jaunystės ir pirmosios meilės miestui Alytui, o akrostichu rašytą aštuoneilį Irena skyrė Dubičiams. Nūdienos skaudulius, moteriškus rūpesčius ir  vis dar rusenančias viltis į savo posmus sudėjo Ramutė Kašėtienė. O kai „viesulu atskrieja širdžių piratas lapkritys“ į mūsų kasdienybę, varėniškei Vincentai Lebedzevičienei kyla noras šmaikštauti ir ironizuoti net laikrodžių persukimo tema („Intervencija“). Laimutė Jezepčikaitė iš Matuizų savo eilėraščius skyrė mylimai Dzūkijai. Dar visai neseniai varėniškiai šventė naujos apybraižų knygos „Svajonės pašaukti“ apie Varėnos medikus sutiktuves, o pluoštą jautrių, širdingų, prasmingų eilėraščių –pamąstymų „Poezijos rudenėliui“ dovanojo jos autorė pedagogė Joana Grigaitienė. Miškininkės iš Valkininkų Eugenijos Strazdienės posmai klausytojams  nebuvo tik „balsas tyruose“, nes juose moteris išsakė tai, kas dabar ypač skauda – miškų reforma, kaimo problemos: „kaimas visada kentėjo nuo svetimų ir nuo savų valdžių“; „kas geriau suprasti girią gali, jei ne žmogus, kuris čia gyvena!“. Ištikimoji literatų kolegė pedagogė Aldona Žilinskienė skaitė vaizdelį apie trapią žvirblio ir žvirblienės „meilę“. Sujaudino kaip visad iškalbingas ir taiklus pedagogės Julijos Jaunutos Kavaliauskienės pasisakymas: ji padeklamavo Justino Marcinkevičiaus eilėraštį „Keista senutė bibliotekoje“. Į tą pačią upę įbristi negali niekas, viskas keičiasi, juda – taip kalba Tado Šablinsko eilėraščių lyrinis herojus. Justinas Jaksebaga jau prieš daugelį metų nusivilko teisėjo mantiją, bet prisipažįsta, kad „teisėju jei buvai, tai ir liksi teisėju“. Jonas Staliulionis mintimis ir posmais vėl sugrįžta į jaunystę, su nostalgija dar mena medinę mokyklą, kur teko mokytis, vėliau mokytojauti. Garbingasis „Poezijos rudenėlio“ svečias kraštotyrininkas Benjaminas Kondratas džiaugėsi gausiu nuostabiu, skambumu, muzikalumu, kurį suteikia klasikinis eilėraščio ritmas ir rimas. Benjaminas priminė, kad kitais metais bus išleista jo ruošiama knyga „Kūrėjų pėdsakais“, skirta Varėnos krašto kūrėjams. Poezija ir ruduo sujungė šios šventės dalyvius bendrai skambiai dainai.

                                                           Renata Česnulevičienė  Varėnos VB bibliotekininkė