Vieną dieną nuo Simno iki Paryžiaus

Minint  Simno – Lietuvos mažosios kultūros sostinės –
metus, rugsėjo 8 d. 15 val. Simno bibliotekoje vyks renginys „Vytautas Kasiulis (1918–1996): nuo Simno iki Paryžiaus“.

Simnas yra vieno garsiausių Lietuvos
dailininkų, kurio darbai šiandien saugomi Paryžiaus ir Niujorko moderniojo meno
muziejuose, Vytauto Kasiulio miestas. Čia gimė jo pirmieji darbai, buvo
uždirbtas ir pirmasis honoraras. Mažame miestelyje gyvenęs ir gražiai piešęs
vaikas tapo tarptautinio pripažinimo sulaukusiu dailininku. Kitą antradienį V.
Kasiulo paveikslus bus galimybė pamatyti jo gimtajame mieste – 2020 m. Lietuvos
mažojoje kultūros sostinėje.

Vienai dienai – į Simną

Idėja V. Kasiulio gimtinėje
surengti jo parodą kilo Alytaus rajono viešosios bibliotekos Simno filialo darbuotojoms. „Mintis, kad nedidelis
Simno miestelis išaugino daug šviesių žmonių, kelia didžiulį džiaugsmą ir
pasididžiavimą, todėl stengiamės su jais supažindinti  gyventojus“, – sako bibliotekininkė Lina Daniulevičienė.

Bus eksponuojami dailininko  kūrybos darbai, vyks edukacinis
užsiėmimas  – monotipija nuo stiklo –
grafikos dirbtuvės „Pozityvas-negatyvas“. Lietuvos
nacionalinio dailės muziejaus padalinio Vytauto
Kasiulio muziejaus edukatorė Vaida Radytė-Žiūrienė ir ekskursijų vadovė
Aušra Razbadauskienė į Simno biblioteką atsiveš mini parodėlę – kelis Vytauto
Kasiulio originalius paveikslus: „Du cirko personažai“, „Dailininko
dirbtuvėje“, „Būgnininkas“.

„Šie kūriniai atrinkti kaip tipiški
vėlyvosios menininko tapymo manieros pavyzdžiai, vaizduojantys jo pamėgtus Paryžiaus
gatvių personažus ir dailininko kasdienybę. Jie spalvingi, muzikalūs, atspindi
būdingą piešinio negatyvo principą. Būtent pagal tokius po visa pasaulį
pasklidusius darbus atpažįstamas V. Kasiulio stilius“, – sako muziejaus
darbuotojos.

Norint pamatyti į Simną
atvežtus V. Kasiulio paveikslus reikės suskubti, nes čia jie bus tik vieną
dieną.

Pirmoji renginio dalis supažindins su
pagrindiniais V. Kasiulio gyvenimo faktais ir kūrybos bruožais. O antroji bus
„praktinė“: dalyviai bus kviečiami išbandyti savo jėgas dailės užsiėmime
„Linijos ir atspaudai“, kuris turėtų sudominti ne tik mokyklinio amžiaus
vaikus, bet ir suaugusius.

Tokie muziejininkų
susitikimai su miestelio gyventojais jau tampa tradicija – 2018 m. buvo
suorganizuotas renginys V. Kasiulio gimimo 100-mečiui pažymėti. 

Vienas
garsiausių Lietuvos kultūros „paryžiečių“

V. Kasiulis gimė 1918
m. Simne, dailininko dekoratoriaus Mato Kasiulio šeimoje, nuo vaikystės
demonstravo neeilinius piešėjo gebėjimus.

Mėgdavęs piešti ir piešė
visur – ant sienų, tvorų, ant didelių lietuviškų krosnių, vadinamųjų „pečių“,
ant rasotų stiklų ir ant kiekvieno pasitaikiusio popieriaus ar knygos lapo.
Būdamas dešimties, gavo pirmąjį užsakymą iš miestelio mėsininko – nupiešti
krautuvėlės iškabą. Nupiešęs karvės galvą su didžiuliais ragais, užsidirbo
pirmąjį honorarą – kelis kilogramus mėsos, kuriuos parnešė mamai labai
didžiuodamasis.

 1937 m. įstojo į Kauno meno
mokyklą, kurią 1941 m. baigė diplominiu darbu, pripažintu vienu įspūdingiausių
per visą mokyklos istoriją. Šiuo
metu minėtas darbas puošia Kauno muzikos teatrą.

Pirmąją asmeninę parodą V.
Kasiulis surengė 1943 m. Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje, Kaune, kur eksponavo apie šimtą savo kūrybos darbų, nustebindamas tapybos kūrinių ir piešinių gausa, žanrų
ir stilistikos įvairove. 

Sunkiais pirmaisiais karo metais 28-erių
dailininkas pasitraukė į Vokietiją, ten tapo jauniausiu dėstytoju Freiburgo
dailės ir amatų mokykloje. Nuo 1948 m. iki pat
mirties gyveno ir kūrė savo vaikystės svajonių mieste Paryžiuje. Atvykęs į
tuometę Europos menų sostinę be lėšų, be prancūzų kalbos įgūdžių, vien su
kuprine ant nugaros, radijo aparatų parduotuvėlėje gavo naktinio sargo vietą.
Kiek vėliau su žmona ir sūneliu V. Kasiulis įsikūrė išnuomotame metro pločio
palėpės kambarėlyje prie Liuksemburgo sodų. 1949–1950 m. Raymond‘o Duncano ir
Christiano-Gilbert‘o Stiébelio galerijose surengtos parodos ženklino menininko
pripažinimo pradžią.

Dėl išskirtinio meninio braižo sulaukė plataus
tarptautinio pripažinimo

Nuo 1954 m. V. Kasiulis eksponavo
kūrinius Berlyne, Niujorke, Klivlende, Toronte, Stokholme, Kopenhagoje,
Ženevoje ir kituose Europos ir Šiaurės Amerikos žemyno miestuose. 1960 m.
įsigijo nuosavą dailės galeriją, kur eksponavo ir garsių Paryžiaus mokyklos
atstovų kūrinius. Vėliau Paryžiaus centre didesnėje savo galerijoje „Galerie
Royale“ didžia dalimi energingosios dailininko žmonos Bronės Kasiulienės dėka
vyko aktyvi parodinė ir komercinė veikla iki pat 1990 m.

V. Kasiulis kaip menininkas
buvo itin produktyvus. Dailininko žmonos liudijimu, yra sukūręs apie 2700
kūrinių: aliejumi tapytų paveikslų, pastelių, guašo, akvarelės technikomis
sukurtų darbų, litografijų, apipavidalino prancūzų kino filmą „Dvigubas gyvenimas“.

Ankstyvieji menininko
darbai – daugiausia realistiniai, psichologiški, su humoro elementais. Vėlesniems kūriniams jau būdingas
polinkis į modernizmą, šviesių ir sodrių spalvų koloritas.  Kompozicijose dažnai vaizdavo
muzikantus, cirko artistus, šventuosius, atpažįstami
Paryžiaus motyvai – Švč. Jėzaus Širdies bazilika, Monmartro gatvelės, Eifelio
bokštas,  sendaikčių pardavėjai,
klajojantys muzikantai, cirko artistai, sentimentalios poros.

V. Kasiulis mirė 1995 m., palaidotas
Paryžiaus de Pantin kapinėse. 2018 m. dailininkas V. Kasiulis su žmona perlaidoti
Vilniuje, Antakalnio kapinių menininkų kalnelyje.

Šiandien jo darbai puošia
Paryžiaus ir Niujorko moderniojo meno muziejus, Prancūzijos, JAV, Kanados,
Didžiosios Britanijos, Švedijos Danijos, Šveicarijos, Vokietijos, Argentinos,
Australijos ir kitų šalių dailės galerijas. Beje,
dailininko darbai dar saugomi ir Krosnos, Kučiūnų, Metelių bei Krokialaukio
bažnyčiose.

2013 m. birželio 27 d.
Vilniuje duris atvėrė Vytauto Kasiulio vardo dailės muziejus, pristatantis šio
menininko kūrybinį palikimą. Muziejuje eksponuojama ir saugoma daugiau nei 900
dailininko kūrinių.

Pasižvalgykite po Simną

Po pažinties su V. Kasiulio
kūryba galima susipažinti ir su jo gimtine. Simne yra, ko gero, vienintelė šalyje
Jonų estrada, 500 metų jubiliejų atšventusi kryžminio plano renesansinė bažnyčia, kurioje gausu
meninę vertę turinčių sakralinės dailės kūrinių. 1972 metais šioje
bažnyčioje vikaru tarnaujant kardinolui Sigitui Tamkevičiui, pogrindžio sąlygomis
buvo pradėta leisti „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“. Dėl apsilankymo bažnyčioje ne Mišių metu
reikia tartis su klebonu telefonu +370 612 60 260.

Akmenimis grįstoje Simno aikštėje yra
paminklas po pasaulį išblaškytiems krašto vaikams. Tai 3,80 m aukščio moters
figūra, simbolizuojanti sudėtingą  Lietuvos likimą. Nerimą dėl ateities
papildo išsigandęs vaikas, prigludęs prie moters kojų. Paminką sukūrė iš
Alytaus rajono kilęs Nacionalinės kultūros ir meno
premijos laureatas, Alytaus rajono garbės pilietis profesorius 
Antanas Kmieliauskas.

Šalia aikštės – sinagoga, ant kurios sienos
yra memorialinė lenta, skirta atminti
šiame pastate veikusį dvasinį ir kultūrinį šio miesto žydų bendruomenės
centrą. Simno kapinėse stovi du paminklai, įamžinantys Lietuvos
partizanų atminimą.

Keli kilometrai nuo Simno yra Giluičio ežeras, prie kurio sukasi diskusiją
sukėlusi kinetinė skulptūra. Prie ežero galima praleisti kelias
valandas. Yra persirengimo kabinos,
pavėsinės,  lieptas,
vaikų žaidimų ir paplūdimio
tinklinio aikštelės, lauko
treniruokliai, suoliukai.

             Alytaus rajono savivaldybės informacija

(parengta pagal
Vytauto Kasiulio muziejaus, Alytaus rajono viešosios bibliotekos fondų ir kitų
šaltinių medžiagą)