Danielius Jakubavičius


Kolekcininkas, inžinierius Zenonas Anušauskas dėl savo ekstremalių pomėgių jaunystėje vos per plauką liko gyvas. Jau 18 metų jis vadovauja finansų įstaigai Alytaus Kredito unijai, kurią dažnai renkasi ūkininkai ir verslininkai. Pašnekovas sako, kad jo planuose dar vienas darbas – hidroelektrinės statyba. Pokalbis su Zenonu apie jo gyvenimo kelią, ir įvykius pakeitusius jį.


Linksmas ir iškalbus Z. Anušauskas gyvena Dūkiškių kaime, Butrimonių seniūnijoje. Jam 61-eri.  1978 m. baigė Butrimonių vidurinę mokyklą.  Zenonas tvirtina, kad buvo smalsus mokinys. „Mokykloje viskuo domėjausi ir radioelektronika, filosofija, religija net pirotechnika. Todėl neturiu dalies kairės rankos. Prisiskaičiau literatūros ir nusprendžiau pasigaminti bombą. Prisipirkau medžiagų. Jos buvo lengvai prieinamos, pvz. vaistinėje. Bemaišant mišinį – jis sprogo. Tuomet  man buvo 17  metų”, - apie įvykį, pakeitusį jo gyvenimą prisiminė Zenonas. Vyras pažymi, kad sprogmenys buvo galingi, nuplėšė namo stogą, išdužo langai, išgriuvo durys. „Nelaimė nutiko 1977 m. balandžio 13 dieną”, - sakė pašnekovas. Dėl tokio smalsumo vyras neteko kairės rankos pirštų, o jo kūne ir šiandien likę pilna sprogimo skeveldrų.  Po šio įvykio vyras du mėnesius gydėsi Alytaus Kudirkos ligoninėje. 


Pasirinko inžinieriaus specialybę


Baigęs Butrimonių vidurinę, Zenonas mokslus tęsė toliau, pasirinko studijuoti tuomet populiarią radioelektronikos specialybę Kaune. „Labai domėjausi radioelektronika, rinkau išmestas radijas, iš kelių vieną padarydavau. Surinkdavau stiprintuvus,“- pasakojo Zenonas.  Z. Anušauskas prisimena, kaip kaime šokius organizuodavo, nes turėjo nusipirkęs magnetofoną. „Aš armonikas ir smuikelį iš kaimo šokių išstūmiau“, - juokiasi pašnekovas, ir šypsosi: „visi šoko pagal mano muziką“.  Šokiuose Z. Anušauskas leisdavo  tik lietuviškas estradines dainas. Ji Zenonui ir šiandien labiausiai patinka, taip pat kapelų garsai. „Turiu vinilo plokštelių kolekciją, visos lietuviškos“, - tęsė pašnekovas.



Darbas pagal specialybę


1983 m. baigęs Kauno politechnikos institutą, įgijo daugiakanalio ryšio inžinieriaus specialybę. Dirbo Kauno telefono tinkluose vyr. inžinieriumi.  Tuometiniame padalinyje  „Altai tarnyboje“ buvo pirmieji mobilūs telefonai, kurie stovėjo tam tikrose spec. mašinose, ir iš „Altai“ stotelės buvo galima paskambinti į miestą, ir iš miesto telefonų abonentų atgal į stotelę. Tuo metu mobilus telefonas atrodė kaip dvi didelės dėžės, kurios buvo dedamos į automobilio bagažinę, tik valdymo pultelis būdavo salone“, - pirmąsias technologijas prisiminė Zenonas.


Ūkininko kelias


Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Z. Anušauskas grįžo į Dūkiškių kaimą ūkininkauti, pradžioje dirbo 3 hektarus žemės. Pašnekovas sako, kad dar prieš tai 1987 m. jis pirmasis Lietuvoje už 3 200 rublių nusipirko vieno tilto traktorių „T-40“, išlaikė traktorininko teises.  Žemės ūkiu vertėsi dešimtmetį. Laikui bėgant jo ūkio dydis pasiekė 100 hektarų. „Ėmus kurti Kredito Uniją, visą laiką skyriau šiam darbui. Ir jau 18 metų dirbu Alytaus kredito unijoje“, - kalbėjo Zenonas.  


Radijų kolekcija


Z. Anuškauskas dabar intensyviai kolekcionuoja senas radijas. To paskata buvo prieš 5 metus suorganizuota gimto kaimo šventė „Susitikime, kol dar gyvi", kurioje skambėjo Zenono pataisyto magnetofono leidžiamos senos dainos. Kilo idėja pradėti kolekcionuoti radijo aparatūrą. „Pagalvojau, kodėl radijų negalėčiau kolekcionuoti? Kolekcionuoju lietuviškas ir latviškas radijas. Kitos nedomina“, - sako Zenonas. Radijo aparatūrai, Z. Anušauskas paskyręs atskirą kambarį. Seniausias eksponatas  1956 metų. Paklaustas, kiek turi aparatūros, Zenonas sako, kad apie 40. „Nevertingų neskaičiuoju“, - atvirauja pašnekovas. Daugumą eksponatų gauna iš Takniškių sąvartyno. „Ten dirba mano pažįstamas. Jeigu pamato radiją, parneša man. Radijos būna labai apleistos, pilnos pelių, vorų lizdų. Kompresoriumi išpučiu, išplaunu, išvalau, tuomet kimbu į darbą, kad atstatyčiau jų funkcionalumą“, - kalbėjo Z. Anušauskas.  Šiuo metu beveik visos  radijos yra veikiančios.



Internetinė TV


Zenonas tuomet stebino ne vieną. Mažai, kas žino, bet vyras buvo įkūręs internetinę TV, kaip pats sako „lietuvišką youtube“. Turėjo savo serverį, programinę įrangą, filmavo ir rodė aplinkinių kaimų šventes bei žmones. Bet dėl didelio darbo tempo, naujesnių technologijų, darbo Alytaus kredito unijoje, vyras pavargo ir nebespėjęs visur, šią veiklą nutraukė.  Internetinė televizija veikė 6 metus; nuo 2004 m. iki 2010 -ųjų.

Hidro elektrinė – nauju principu

Vyro svajonės irgi susijusios su technika. Vieną įgyvendino – pagamino gręžimo stakles šuliniams gręžti, svajoja apie nedidelės hidroelektrinės pastatymą. „Ant mažo upelio, kitu principu nei dabar daroma. Uždavinys – kaip iškelti mechaninę energiją iš upės į krantą“, - apie naujus planus kalba ne tik kolekcininkas, bet galbūt ir išradėjas Zenonas.

Vyras su žmona Audrone užaugino 5 vaikus, džiaugiasi 6 vaikaičiais. Vaikai pasirinko informatiko, muziko, garso režisieriaus specialybes.