Simniškis Vytautas Stanevičius: „Futbolas man – pirmoji meilė, kuomet apie meilę dar nė negalvojau”

Gruodžio 10-ąją minima Futbolo diena. Visame pasaulyje šis žaidimas sulaukia milžiniško populiarumo, o Lietuvoje, nors turime kiek daugiau krepšinio entuziastų, futbolą mylinčių ir palaikančių žmonių tikrai netrūksta. Futbolas – universalus sportas, tinkantis bet kokio amžiaus žmogui. Tai puikiai įrodo ir 72-ejų futbolo gerbėjas simniškis Vytautas Stanevičius, atviraujantis, kad kamuolį kieme vis dar mielai paspardo kartu su savo keturmečiu anūku.

„Man futbolas – pirmoji meilė, kuomet apie meilę dar nė negalvojau,“ – juokiasi V. Stanevičius. Futbolo entuziastas pasakoja, kad dar vaikystėje kartu su kaimynu Valdu Kričena (AtA) kamuolį spardydavo netoliese buvusiame stadione. Futbolą Vytautas pradėjo žaisti Simne, o pirma jo pozicija buvo vartininko: „Buvau jauniausias, todėl man liepė saugoti vartus. Vėliau perėjau į aikštę“, – prisimena jis.

Vytautas pasakoja, kad prieš 50–60 metų, kai nebuvo interneto ar išmaniųjų technologijų, stadionai nuolat buvo pilni vaikų – futbolas tuomet buvo pagrindinis laisvalaikio užsiėmimas. Simnas turėjo ir savo futbolo komandą.

Simno futbolo komandos atgimimas

16-metis Vytautas prisimena laikotarpį, kai Simno futbolo komanda buvo išsiskirsčiusi, nors norinčių žaisti netrūko. Tuomet jis ėmėsi iniciatyvos – atgaivino komandą, subūrė žaidėjus ir netrukus simniškiai jau rungtyniavo B divizione. 1971 metais komanda pateko į A divizioną. Tuo metu joje žaidė 11 pagrindinių žaidėjų ir 6 atsarginiai. Komandai iš pradžių vadovavo pats V. Stanevičius, vėliau – Algis Vitkauskas, Algis Botyrius, Gediminas Jarmalavičius.

Vis dėlto Vytautui išėjus į kariuomenę, o kitiems žaidėjams pasukus savais keliais, Simno komanda iš A diviziono vėl grįžo į B lygą. „Bet tarp kaimo jaunimo Simno futbolininkai buvo nepralenkiami“, – šypteli pašnekovas. Pasak jo, Simno komanda turėjo itin gausų sirgalių palaikymą. „Futbolas Simne buvo tarsi antroji religija. Rungtynės vykdavo sekmadieniais – po mišių dauguma žmonių traukdavo į stadioną palaikyti savųjų“, – pasakoja Vytautas.

Studijos ir sportas

Grįžęs iš kariuomenės V. Stanevičius įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Čia jis prisijungė prie universiteto futbolo komandos, kurią treniravo Algirdas Žilinskas, buvęs legendinio futbolo klubo „Žalgiris“ žaidėjas. Komandai sekėsi puikiai – jie tapo futbolo studentų lygos čempionais.

Simnas ir „SanSimnas Foto“

Šiandien Vytautas garsina savo gimtąjį kraštą kitais būdais. Jis sukūrė „Facebook“ grupę „SanSimnas Foto“, kurioje dalijasi nuotraukomis apie Simną, jo žmones, savo kūryba bei Dzūkijos krašto naujienomis. „Noriu, kad visi žinotų Simną – mano gimtinę“, – tvirtai sako jis.

Vytauto išskirtinis bruožas – fotografijos su Simno vėliava ir žymiais žmonėmis įvairiose pasaulio šalyse. Jis pasakoja ir linksmą istoriją: „Kai Lietuvos rinktinė žaidė Portugalijoje, manęs iš pradžių neįleido į stadioną, nes turėjau Simno vėliavą. Apsauga galvojo, kad galiu rengti provokaciją. Po pusvalandžio apsauginis sugrįžo – pasirodo, internete tikrino, ar tai tikrai miesto vėliava – ir galiausiai mane įleido.“

Vytautas pastebi, kad šiuolaikinis futbolas praranda tikrąją dvasią: „Dabar tai dažnai tampa komercija. Tėvai moka už treniruotes, kišasi į trenerių darbą, nori, kad vaikai būtų žvaigždės ir uždirbtų didelius pinigus.“ Jis linki žmonėms tiesiog mylėti futbolą, žaisti ir mėgautis jo teikiamu džiaugsmu.

Iš futbolo istorijos…

Manoma, kad futbolas atsirado dar senovės Egipte – archeologai čia rado piešinių ir senovinių kamuolių. Yra duomenų, kad kamuolį kojomis mušinėti mėgo dar apie 2000 m. pr. Kr. gyvenę kinų kariai.

Daugiau tikslesnių žinių apie futbolą randama XII a. Anglijoje. Tuomet žaidimas vykdavo miestų turgaus aikštėse ar net siaurose gatvelėse. Taisyklės beveik neegzistavo – kamuolį buvo galima mušti kojomis, rankomis, galva, stverti iš kitų žaidėjų. Žaidimas būdavo toks azartiškas, kad žaidėjai, besivaikydami kamuolio, nuversdavo turgaus palapines, įgriūdavo į upes.

Tų laikų keliautojas Gastonas de Fua yra suabejojęs: „Ir anglai tai vadina žaidimu? Tuomet ką jie vadina muštynėmis?“

Pokalbis su Vytautu 2021 m.