Praėjusį sekmadienį, sausio 5 d., skambina Alytaus r. Alytaus sen. Panemuninkų kaimo gyventojai ir tiesiai šviesiai praneša: „Mūsų krašte po pievas vaikštinėja kažkieno arklys – narkomanas su švirkštais, kurio nepaguldo net trys į kaklą suleistos migdomųjų vaistų ampulės!”

Pasiteiravus vietos gyventojų, kas organizavo nesėkmingas šaudymo varžybas, išaiškėjo daug neįtikėtinų ir kiek sunkiai suvokiamų aplinkybių.

Ši istorija, tai ne kaltinimų ir pasiteisinimų koks protokolas, kad įžeistum ar apkaltintum. Šį kartą tikslas – išdėstyti šio arklio „narkomano“ šeimininko poziciją. Daugiau nieko. Jei Lietuvoje, kaip vis deklaruojama, egzistuoja teisingumas, kodėl turėtume bijoti pasakyti kitokią nuomonę? Visgi, bet kokią kitą tiesą pasakyti dabar baisu, nes už pasakytus žodžius gali būti griežtai nubausta.

Vieno žmogaus istorija iš arčiau

Pirmadienį, sausio 6 d., sningant, arklį radau vienišą, besibastantį Panemuninkų kaime, Valdo Sukadelsko sodyboje, visai prie pat Punios šilo. Gyvūnas gudrus – arčiau nei 20 metrų neprisileidžia. Po kiek laiko prie manęs priėjo ir šeimininkas – Valdas Sukadelskas. Jo pasakojimas tikrai vertas dėmesio ir svarstymo, kaip bet kuris žmogus gali tapti kaltu kone iš oro.

Valdas – 59 metų vyras, darbštus, gal kiek senamadiškas ir patiklus valdžios žodžiui. Be to, turėjęs sveikatos problemų ir net patyręs operaciją.

„Arklius laikau nuo 1987 metų, – pasakoja jis. – Tai mano hobis ir šioks toks pragyvenimo šaltinis. Pernai turėjau 14 arklių, visi jauni, iki 9 metų. Žemės sodyboje nedaug, vos kelios dešimtys arų, tačiau šieno pakanka – iš aplinkinių 10 ha nenaudojamų pievų prisišienauju sočiai. Tačiau praėjusių metų birželį sodyboje apsilankė trys veterinarijos tarnybos atstovai. Jie priekaištavo, kad neva neprižiūriu arklių. Apžiūrėję gyvūnus, nusprendė konfiskuoti 6 arklius su kumeliuku dėl kanopų būklės ir vieno gyvūno kaklo traumos. Tą pačią dieną gyvūnus išvežė kažkur į Marijampolės rajoną. Dar pridėjo riebią 660 eurų baudą.“

Valdas kreipėsi į ginčų komisiją, tačiau sprendimas nebuvo panaikintas. Baudą teko sumokėti, kad išvengtų antstolių.

„Tačiau veterinarijos tarnyba nesustojo. Lapkritį ir gruodį jie vėl apsilankė. Nors visi likę arkliai buvo sveiki ir prižiūrėti, nutarta juos konfiskuoti. Kraunant paskutinius 8 arklius, vienas pabėgo. Jį bandyta sugauti, tačiau nei manęs, nei pareigūnų jis daugiau neprisileido”, atsidusęs pasakojo V. Sukadelskas.

Papildomai – Praėjusių metų gruodžio 2 d. gyvūnų perėmimo akte aprašyta visų konfiskuotų gyvūnų būklė – visi buvo idealios būklės. Tačiau vis tiek nuspręsta juos konfiskuoti.

Šeštadienį, sausio 5 d., apie 10 val. ryto, aplink Valdo namus prasidėjo operacija „Y“. Grupė žmonių atsivežę kitą arklį, kaip jauką, bandė sučiupti bėglį. Tačiau tai nepadėjo. Galiausiai bandyta gyvūną užmigdyti – į kaklą šovė kelis švirkštus su migdomaisiais. Tačiau arklys net nesusimąstęs pabėgo. Sekmadienį jis vis dar klaidžiojo su švirkštais, o pirmadienį jie rasti prie šieno rulonų – matyt, nusidraskė besikasydamas.

Ką turime dabar?

Šiandien šis paskutinis „mohikanas“ gyvena vienas. Prisnigta, šalta – kas toliau? „Esu pasimetęs. Mane dienos šviesoje apiplėšė. Materialinė žala už visus arklius – ne mažesnė nei 30 tūkst. eurų. Kreipiausi į ginčų komisiją, prokuratūrą, tačiau vis tiek likau kaltas dėl visko“, – su giliu liūdesiu baigė pasakojimą pašnekovas. – „Puiki dovana būsimo 60-mečio jubiliejaus proga.“

Paskambinus į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, buvau nukreiptas į jų viešųjų ryšių atstovus. Niekas nenori bereikalingai komentuoti, juk visus reikiamus raštus Valdas Sukadelskas ir taip yra gavęs. Jam viskas išaiškinta. Be to viską dabar nagrinėja prokuratūra. Tad viskas ir lieka jų rankose. O kol kas – arklys gyvena laisvėje. Sveikas, energingas, gamtos prižiūrimas. Tačiau jis kaip ir niekieno. Žinoma, kol kas. Juk jo medžioklės dar niekas neatšaukė.

Danielius Jakubavičius