Rugpjūčiui dar tik įsibėgėjus kai kuriose Lietuvos vietovėse gyventojai jau pastebi tuštėjančius gandralizdžius. Vienur gandrai vis dar vaikštinėja pievose ir laukuose, kitur jų įprastose vietose nebematyti. Nors tradiciškai su gandrų išskridimu siejama rugpjūčio 24-oji, paukščiai kalendoriaus nepaiso – jų kelionė į šiltesnius kraštus prasideda palaipsniui.

Todėl rugpjūčio pradžioje ar viduryje pastebėtas tuščias gandralizdis dar nėra ženklas, kad gamtoje vyksta kažkas neįprasto. Gandrai Lietuvos nepalieka vieną konkrečią dieną – jų migracija gali trukti kelias savaites.

Pirmieji jau leidžiasi į kelią

Artėjant vasaros pabaigai keičiasi ir gandrų elgesys. Šeimynos vis rečiau laikosi lizduose, o paukščius galima pastebėti didesniais būriais laukuose. Čia jie maitinasi ir ruošiasi laukiančiai ilgai kelionei.

Vienas aiškiausių ženklų, kad migracijos laikotarpis jau prasidėjo, – tuštėjantys lizdai. Tačiau net ir tada, kai lizde gandrų nebematyti, tai nebūtinai reiškia, kad paukščiai jau paliko Lietuvą. Jie dar gali laikytis apylinkėse, maitintis laukuose ir telktis į būrius.

Didžioji dalis baltųjų gandrų Lietuvą paprastai palieka rugpjūtį. Vis dėlto jų išskridimo laikas kiekvienais metais gali skirtis. Šiemet vėsesnė vasara gali prisidėti prie to, kad migracijos pikas bus vėlesnis ir dalį gandrų Lietuvoje dar matysime rugpjūčio pabaigoje ar net pirmosiomis rugsėjo dienomis.

Kodėl gandrai apskritai išskrenda?

Dažnai manoma, kad paukščius iš Lietuvos išgena artėjantys šalčiai. Tačiau baltiesiems gandrams ne mažiau svarbi priežastis yra maistas.

Šie paukščiai minta gyvūninės kilmės maistu – įvairiais vabzdžiais, varliagyviais, smulkiais graužikais ir kitais gyvūnais. Atėjus žiemai tokio maisto Lietuvoje rasti tampa itin sunku. Todėl pasitraukimas į šiltesnius kraštus gandrams pirmiausia yra išgyvenimo strategija.

Tai taip pat paaiškina, kodėl šiltesnėse Europos vietovėse dalis gandrų gali elgtis kitaip. Jei klimato ir maitinimosi sąlygos leidžia išgyventi žiemą, ilga migracija ne visuomet tampa būtina.

Kai kurie gandrai Lietuvoje lieka net žiemą

Vis dėlto pasitaiko ir išimčių. Beveik kasmet Lietuvoje užfiksuojama pavienių baltųjų gandrų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių neišskrenda.

Žiemą sniege stovintis gandras gali atrodyti kaip itin neįprastas reginys, tačiau pavieniai tokie atvejai žinomi jau ne vienerius metus. Viena galimų priežasčių – paukščio amžius ar prastesnė fizinė būklė. Nusilpęs gandras gali nespėti prisijungti prie migruojančių paukščių.

Tačiau tai nėra įprastas visos populiacijos elgesys. Didžiajai daliai gandrų Lietuvos žiema būtų sudėtinga būtent dėl maisto trūkumo.

Patyrę paukščiai gali neskubėti

Įdomu ir tai, kad visi gandrai į kelionę leidžiasi ne tuo pačiu metu. Jaunesni paukščiai gali pradėti migruoti anksčiau ir pirmosios kelionės metu laikytis būriuose, kuriuose orientuojasi pagal kitus gandrus.

Tuo metu vyresni ir daugiau migracijų patyrę paukščiai gali Lietuvoje užsibūti ilgiau. Jie jau pažįsta migracijos maršrutą ir turi daugiau patirties, todėl išskristi gali vėliau.

Dėl šios priežasties rugpjūčio pabaigoje dar pastebėtas pavienis gandras savaime neturėtų kelti nerimo.

Tušti lizdai – natūralaus gamtos ciklo dalis

Taigi anksčiau nei rugpjūčio 24-ąją ištuštėję gandralizdžiai nereiškia, kad gandrai šiemet Lietuvą palieka neįprastai anksti. Tradicinė Gandrų išskridimo diena yra graži kalendorinė riba, tačiau tikroji migracija vyksta pagal gamtos sąlygas.

Vienais metais pirmieji paukščiai iškeliauja anksčiau, kitais migracija užsitęsia. Šiemet dalis gandrų jau ruošiasi kelionei, tačiau nemažai jų Lietuvoje dar galima išvysti.

Artimiausiomis savaitėmis būriai laukuose turėtų tapti vis gausesni, o lizdai – vis tuštesni. Ir vieną dieną pažįstamas vasaros vaizdas tiesiog išnyks iki kito pavasario, kai į savo lizdus sugrįžę gandrai vėl praneš apie prasidėjusį naują gamtos ciklą.