Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) specialistai, kartu su Užimtumo tarnybos, Sodros, Valstybinės darbo inspekcijos atstovais jungia jėgas ir bendradarbiaudami su regionų savivaldybėmis ieško tinkamiausių būdų, siekiant padėti nedirbantiems klientams integruotis darbo rinkoje, mažinti nedarbą, šviesti gyventojus bei paskatinti juos pasitraukti iš galimos nelegalaus darbo aplinkos. Apie tai, kokias bendras priemones institucijos taiko 2022-aisiais ir kokius požymius nedarbo srityje įžvelgia specialistai pasakoja Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė, Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento patarėja Nida Cibulskienė ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Jociunskaitė.

- Kaip kilo mintis susitelkti kelių institucijų bendradarbiavimui ir atsigręžti į nedarbo rinką Lietuvoje?

J. Stankienė: siekdami prisidėti prie gyventojų užimtumo skatinimo ir atkreipti dėmesį į galimas neapskaityto darbo, pajamų ar neskaidrios veiklos rizikas, šiemet drauge su kitomis institucijomis aktyviai įsitraukėme į nedarbo mažinimo procesus regionuose. Kartu bendradarbiaudami šių metų pradžioje parengėme nedarbo mažinimo priemonių planą, kurio modelį pilotinio projekto pagrindu pasiūlėme pritaikyti individualiuose susitikimuose su Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskričių savivaldybėmis. Atsižvelgiant į tikslinių grupių poreikius bei vyraujančias nedarbo tendencijas ar rizikas konkrečiose savivaldybėse, drauge su Užimtumo tarnyba, Sodra, Valstybine darbo inspekcija ir kt. institucijomis išsikėlėme tikslą ieškoti bendrų sprendimų, siekiant užkirsti kelią galimam nelegaliam darbui, neapskaitytoms pajamoms ir šešėlinei veiklai.

N. Cibulskienė: esame pagrindinė šalies užimtumo rėmimo politiką įgyvendinanti institucija. Turėdami tikslą padėti darbo ieškantiems žmonėms greičiau įsidarbinti, prireikus įgyti reikiamų gebėjimų ir sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje, o darbdaviams – rasti tinkamų darbuotojų, siekiame, kad darbdavio ir darbuotojo santykiai visada būtų teisėti, laiku ir tinkamai deklaruoti. Pastaraisiais metais situaciją darbo rinkoje bei nedarbo rodiklių dinamiką stipriai įtakojo išoriniai veiksniai, tik pradėjome atsigauti po pandemijos, o jau juntami karo Ukrainoje sukelti padariniai, visa tai koreguoja tiek ieškančių darbo asmenų, tiek darbdavių elgseną, susijusią su darbuotojų samda bei siūlomu darbo užmokesčiu. Informuodami, tarpininkaudami įdarbinant, siūlydami laisvas darbo vietas savo klientams, dažnai pastebime įvairių situacijų, leidžiančių įtarti galimai nelegalaus darbo, šešėlinės veiklos, pajamų slėpimo atvejus. Pastebėti pastebime, bet be aktyvesnės darbo vietų pasiūlos bei informacijos perdavimo atsakingoms institucijoms, daugiau nieko padaryti negalime. Todėl tikrai džiaugiamės šiuo konstruktyviu, visų minėtų institucijų, pajėgų sutelkimu, sprendimų paieška, bendradarbiavimu, siekiant užkirsti kelią galimai šešėlinei veiklai.

- Kokia yra ilgalaikė šio bendro projekto perspektyva?

J. Stankienė: ilgalaikis pilotinio projekto tikslas – sumažėjęs nedarbo lygis regionuose, skatinant ilgalaikius bedarbius įsilieti į darbo rinką, suteikti jiems reikiamų žinių ir su specialistų pagalba padėti išspręsti kylančias sistemines kliūtis ar neaiškumus. Siekiame sumažinti dirbančiųjų nelegaliai žmonių skaičių, padėti suprasti skaidraus darbo vertę ir ilgalaikėje perspektyvoje keisti jų įsitikinimus bei mąstymą.

- Kokios priemonės yra numatomos Jūsų minėtame bendrame pasirengtame priemonių plane, kurį jau taikote kartu su kitomis institucijomis?

J. Stankienė: pirmiausia, aiškiai išskyrėme tiek sąmoningumo ugdymo, tiek atidesnės kontrolės reikalaujančias sritis, kurias įgyvendinsime kartu su Valstybine darbo inspekcija, Sodra, Užimtumo tarnyba. Prioritetą teikiame švietimui, siekdami padėti nedirbantiems klientams integruotis darbo rinkoje bei suteikti žinių apie tinkamo įdarbinimo, mokesčių apskaičiavimo, socialinių garantijų ir skaidrios veiklos klausimus.
Vis dėlto, įvertinę regionuose vyraujančias tendencijas, matome, jog vis dar pasitaiko ir piktybinio darbo vengimo ar neapskaitomų pajamų atvejų. Siekiant juos identifikuoti, svarbus ne tik sąmoningumo didinimas, bet ir veikiantys kontrolės mechanizmai, palaikant ir aplinkos nepakantumo atmosferą tokiam sisteminiam piktnaudžiavimui, kai žmonės nori būti šešėlyje. Todėl ieškant atitinkamų sprendimų savalaikis informacijos pasidalijimas ir kelių institucijų įsitraukimas šiuose procesuose yra labai svarbūs.

N. Cibulskienė: visuomenės sąmoningumo didinimas labai svarbi veiksmų šešėliui mažinti dalis, bet jos tikrai nepakanka. Pagrindinė šio bendro veiksmų plano žinutė yra ta, kad visos suinteresuotos institucijos vienija jėgas, įsitraukia, dalinasi informacija, išsigrynina kontrolės subjektus, tikslingai taiko turimas kontrolės priemones, taip formuojant nepakantumą bet kokiai galimo nelegalaus darbo, neapskaitytų pajamų ar šešėlinės veiklos galimybei.

- Kokius pirmuosius darbus jau pavyko įgyvendinti, siekiant aiškiau apžvelgti galimas nedarbo priežastis regionuose?

J. Stankienė: patirties mainai su savivaldybėmis leido individualiai peržvelgti nedarbo situaciją regionuose, įvertinti galimas rizikas bei pasidalinti efektyviomis jau pasiteisinusiomis priemonėmis. Viena iš jų, kurią planuojame taikyti ir toliau – tiksliniai susitikimai su nedirbančiais klientais bei potencialiais jų darbdaviais. Juose pasakosime kaip skaidriai ir tinkamai vykdyti individualią ar su darbo santykiais susijusią veiklą bei stengsimės paaiškinti nelegalaus darbo keliamas rizikas gyventojų gyvenimo kokybei. Didesnį dėmesį skirsime Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, teikiamų pagal paslaugų kvitą, aktualijoms regione. Manome, kad mokesčių administratoriaus vaidmuo praturtins šiuos rengiamus susitikimus ir prisidės prie veiklos skaidrinimo regionuose.

N. Cibulskienė: pirmojo bendrų veiksmų plano įgyvendinimo etapo, susitikimų su savivaldybių vadovais metu pristatyta situacija kiekvienos savivaldybės darbo rinkoje, pasidalinta įžvalgomis apie teritorijai būdingas šešėlinės veiklos rizikas, darbo pagal paslaugų kvitus aktualijas, aptartas visuomenės švietimo, pilietiškumo, nepakantumo šešėliui ugdymo poreikis, numatytos tikslinės būsimų informacinių renginių klausytojų grupės. Tam, kad turėtume teisę reikalauti, kontroliuoti ar bausti, pirmiausia turime šviesti ir informuoti, kaip tinkamai vykdyti individualią ar su darbo santykiais susijusią veiklą, kaip apskaičiuoti mokesčius, paaiškinti, kokias pasekmes žmogui nelegalus darbas turės ateityje. Tam tikslui ir bus skirti informaciniai renginiai, dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Užimtumo tarnybos ir Sodros atstovams.

- Kokias įžvalgas teko pastebėti skirtinguose regionuose po susitikimų su savivaldomis? Kuo nedarbo tendencijos skiriasi, pavyzdžiui, didesnio miesto ir žemdirbystės krašto savivaldybėse mokesčių administratoriaus požiūriu?

J. Stankienė: kai kuriose savivaldybėse, kuriose yra labiau susitelktos žemdirbystės, miškininkystės veiklos, yra pastebima, kad vis dar pasitaiko nelegalaus darbo ar neteisingai apskaitomų pajamų atvejų. Sezoninėms ir aukštos kvalifikacijos nereikalaujančioms paslaugoms teikti asmenys gali būti įdarbinti supaprastinta tvarka – naudojant Žemės ūkio bei miškininkystės paslaugų kvitus, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad jais neretai naudojamasi netinkamai. Pavyzdžiui, pildant paslaugų kvitus įrašomi ne visi reikalingi duomenys, nėra išduodamas antrasis šio kvito egzempliorius paslaugų teikėjui ar sąmoningai piktnaudžiaujama tokio dokumento naudojimosi laikotarpiu, kai vienas fizinis asmuo turi teisę teikti paslaugas vienam paslaugų gavėjui ne ilgiau kaip 60 dienų per metus arba ne ilgiau kaip 90 dienų, jeigu paslaugas teikia keliems gavėjams. Be to, vyrauja ir tokie atvejai, kai prisidengiant paslaugų kvitu dirbamas ir kvalifikuotas darbas bei teikiamos ilgalaikės paslaugos, nors pagal tokį dokumentą paslaugas galima teikti tik laikinai ir jeigu joms nėra reikalingi specialūs įgūdžiai ar kvalifikacija, pavyzdžiui sėjos, sodinimo paslaugos, akmenų rinkimas nuo laukų ir panašūs ūkio darbai.
Labiau apgyvendintose savivaldybėse išgirdome ir kitus vyraujančius piktnaudžiavimo atvejus, kai nedirbančių klientų pateikiami dokumentai aiškiai rodo galimus neapskaitytų pajamų ar nelegalios veiklos požymius, piktybiškai pasinaudojant teikiama socialine parama, pašalpomis ar net imituojant neatlygintiną savanorišką veiklą, nors už ją akivaizdžiai gaunamos nedeklaruotos pajamos. Todėl identifikavus tokius atvejus, kartu su kitų institucijų partneriais ieškome galimų konkrečių sprendimų, siekiant užkirsti kelią tokioms manipuliacijoms. Efektyviai keistis duomenimis tarp institucijų ir aktyviai veikti – vienas iš šio projekto svarbiausiųjų prioritetų.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Jociunskaitė: savivaldybė ir anksčiau bendradarbiavo su atskiromis institucijomis, tačiau šiuo atveju reikia pasidžiaugti, kad jėgas suvienija ir bendrai veikia kelios labai svarbios tarnybos. Alytaus rajono savivaldybė padės organizuoti susitikimus su tikslinėmis grupėmis, o ir gyventojams tai bus naudinga, nes jie galės gauti atsakymus į rūpimus klausimus, pasikonsultuoti su valstybinių institucijų atstovais.
Informacija apie planuojamus konsultacinius susitikimus seniūnijose skelbiama Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje ir savivaldybių interneto svetainėse bei jų socialiniuose tinkluose. VMI primena, kad apie pastebėtus mokestinius pažeidimus gyventojai gali pranešti pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat užpildę elektroninę anketą svetainėje https://www.vmi.lt/evmi/stop-seseliui.

AVMI ir Alytaus rajono savivaldybės informacija

Nuotr.: Susitikimo Alytaus rajono savivaldybėje metu – (iš kairės) Užimtumo tarnybos Alytaus skyriaus vedėja Vilija Maksimavičienė, šios tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento patarėja Nida Cibulskienė, Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Jociunskaitė, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė, Kauno AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Daiva Baniulienė.