Kovo 21-oji poezijos diena, lėlininkų diena, Dauno sindromo diena, Novrūzo diena, miškų diena, rasinės diskriminacijos panaikinimo diena

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, 29 straipsnį:

„Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“.

2. 2000 metais UNESCO paskelbė kovo 21-ąją Pasauline poezijos diena. Pirmoji Poezijos diena paminėta Paryžiuje, kur yra UNESCO būstinė.

Poezija kilo iš liaudies šokių. Ritmuoti, rimuoti žodžiai buvo dainuojami, grojant muzikai, šokant. Taip senovės žmonės išreikšdavo savo emocijas ir patirdavo iškrovą, atsipalaiduodavo. Tai taip pat buvo ritualas, skirtas pagarbinti dievus. Seniausiais poetais laikomi Homeras, Heziodas, Pindaras. Jų poezija pasakoja apie dievus, dievų valdomus žmones. Manyta, kad poetas kuria „švento pamišimo“ apimtas. Jį neva įkvepia mūzos – kūrybos įkvėpėjos. Tuomet poetas buvo laikomas dievišku aiškeriagiu, pranašu, pasakojančiu apie dievus.

3. Kovo 21-oji paskelbta Tarptautine lėlininkų diena. Tai profesinė lėlių teatrų darbuotojų šventė. 2004 m. Lietuva tapo Tarptautinės lėlininkų organizacijos UNIMA nare. Lietuvos nacionalinis UNIMA centras siekia propaguoti, globoti ir remti Lietuvoje rengiamus Lėlių teatrų festivalius.

4. Kovo 21 d. minima pasaulinė Dauno sindromo diena. Šią dieną organizuojama „Spalvotų kojinių“ akcija. Skirtingos vienos poros kojinės yra tapusios tarptautiniu tolerancijos žmonėms su Dauno sindromu simboliu. Jos simbolizuoja kitoniškumą, kurį nulemia tik viena chromosoma. Dauno sindromas diagnozuojamas, kai asmuo turi dalinę papildomą 21-ąją chromosomą.

5. Pavasario lygiadienis kadaise buvo laikomas Naujųjų metų pradžia. Aptinkama žinių, kad ši šventė buvo švenčiama dar šumerų ir babiloniečių civilizacijose. Senovės Babilone ji truko 12 dienų. Kiekvieną iš 12-ikos dienų buvo rengiami skirtingi ritualai.

Gamtos atsinaujinimas pavasarį turėjo dvasinę reikšmę, simbolizavo gėrio pergalę prieš blogį ir džiaugsmo prieš liūdesį.

Buvo paprotys uždegti ritualinius laužus, žibintuvėlius ir žvakes, dažyti kiaušinius (kaip naujo gyvenimo gimimo simbolį), daiginti kviečių ar miežių grūdus ir sudėti ant šventinio stalo kartu su įvairiais saldumynais.

Novrūzo šventė kaip naujųjų metų pradžios ir gamtos atgimimo šventė iki šiol labai populiari Afganistane, Azerbaidžane, Kazachstane, Kirgizijoje, Irane, Uzbekistane ir kitose šalyse. Šventės metu ant stalo privalo būti 7 patiekalai, saldumynai ir dažyti kiaušiniai.

Uzbekistane ir Kirgizijoje šią dieną populiarios įvairios žirgų varžybos. Kirgizijoje rengiamos varžybos, kuriose raitelis turi pasivyti bėgančią mergaitę, raitelių kovos ir jojimo varžybos kartu su šaudymu iš lanko.

6. Kovo 21 d. visame pasaulyje švenčiame Tarptautinė miškų diena. Pasaulinės miškų dienos minėjimo tikslas – atkreipti dėmesį į visų pasaulio miškų svarbą ir reikšmę mūsų planetai. Šia proga siekiama kalbėti apie miškų ir medžių naudą, svarbą visuomenės gerovei, stiprinti žmonių ryšį su gamta ir miškais, susimąstyti apie miškų naudojimo problemas.

Miškai užima apie trečdalį viso mūsų planetos sausumos ploto. Manoma, kad pasaulio miškuose gyvena apie pusė visų mokslui žinomų organizmų rūšių. Miškų biologinė įvairovė yra viena didžiausių iš visų ekosistemų. Miškai taip pat švelnina klimatą, grynina orą, mažina taršą, saugo nuo potvynių ir erozijos, veikia kaip natūralūs vandens filtrai. Vis didesnę svarbą įgauna nemedieninės miškų funkcijos. Dėl to pasaulinė bendruomenė raginama branginti ir tausoti šį Žemės turtą.

Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, patikėjimo teise valdanti šalies valstybinus miškus, siekia įgyvendinti atsakingą ir tausojančią miškų politiką, subalansuoti aplinkosaugines, socialines ir ekonomines miškų funkcijas, užtikrinti gerą valstybinių miškų būklę.