Sukasi galva: kodėl taip nutinka ir kaip tai gydoma?

Galvos
svaigimas – opi problema, daranti didelę įtaką kasdienio gyvenimo kokybei. Su
šiuo negalavimu bent kartą gyvenime tenka susidurti bene kiekvienam pacientui.
Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės (LOR) gydytojos
otorinolaringologės Jevgenijos Buinickajos teigimu, šiuolaikinė medicina pajėgi
nustatyti svaigimo priežastį ir pacientui padėti grįžti į įprastą gyvenimą –
kartais norint atsisveikinti su galvos svaigimu prireikia vos kelių nesudėtingų
fizinių pratimų.

„Svarbiausia
laiku – tik pajutus ūmų galvos svaigimą ar kartojantis priepuoliams – kreiptis
į gydytoją, kad būtų galima išsiaiškinti ligos priežastį ir pradėti ligos
gydymą. Didelės reikšmės gijimo procesui turi reabilitacija pratimais. Žmogaus
organizmas, pasinaudodamas įvairiais kompensaciniais mechanizmais, pakankamai
gerai sugeba savarankiškai susidoroti su galvos svaigimu ir pusiausvyros
sutrikimais bei grįžti į įprastinę būseną“, – sako J. Buinickaja.

Svaigimas
liaujasi ir pakeitus galvos poziciją

Gydytojos
teigimu, svaigimo diagnostika neretai laikoma sudėtinga dėl galimų priežasčių
įvairovės. Dažniausios jų – periferinės ir centrinės kilmės priežastys. Esant
periferiniam galvos svaigimui paprastai būdingas aplinkos sukimasis ratu,
supimosi ar supimo, svyravimo pojūčiai.

Periferinės
kilmės priežastims priskiriamas gerybinis paroksizminis pozicinis galvos
svaigimas, Menjero liga, vestibulinis neuronitas ir kt. Šios ligos metu
pacientas gali jausti ne tik apie 20 sekundžių trunkantį galvos svaigimą, bet
ir daiktų judėjimo iliuziją ar net pykinimą, vėmimą, prakaitavimą. Svaigimą
provokuoja galvos arba kūno padėties pokyčiai, tad minėti pojūčiai gali
atsirasti vos pasukus galvą.

„Nors pirmą
kartą su šios ligos simptomais susidūrę žmonės labai išsigąsta, tačiau jos
gydymas nėra labai sudėtingas ir net nereikalauja medikamentų. Svaigimą išgydo
nesudėtingi galvos poziciniai manevrai, pavyzdžiui, pratimas, kurio metu
pacientui reikia atsigulti ant nugaros ir truputį atlošti bei pakreipti galvą į
šoną. Kartais užtenka tik vienos procedūros ir galvos svaigimas liaujasi.
Žinoma, tikslius pratimus ir išsamią informaciją, kaip juos atlikti, pacientui
turi nurodyti gydytojas“, – pastebi J. Buinickaja. 

Manjero ligos
(ausies vandenės) metu galvos svaigimo priepuolius lydi ūžesys pažeistoje
ausyje ir prikurtimas. Kartais pacientą taip pat kamuoja pykinimas, vėmimas,
ausies užgulimas. Pastebima, kad sergant šia liga pasireiškia tolydžio
blogėjanti klausa. Viena iš šios ligos profilaktinių priemonių yra mityba – druskos,
alkoholio, kofeino ribojimas, pakankamo kiekio skysčių vartojimas.

Vestibulinis
neuronitas pasireiškia ūminiu užsitęsusiu (iki kelių parų) galvos svaigimu,
lydimu ryškiomis autonominėmis reakcijomis: baimės jausmu, pykinimu, vėmimu,
prakaitavimu.

Pasitelkia
modernų tyrimą

Vilniaus
„Kardiolitos klinikose“ nustatyti periferinės kilmės galvos svaigimo priežastis
padeda naudojamas pažangus videonistagmometrijos (VNG) tyrimas. Jo metu
gulinčiam pacientui pakaitomis tai į vieną, tai į kitą ausį yra pučiamas šaltas
ir šiltas oras bei vertinami nevalingi akių obuolių judesiai – siekiama
išsiaiškinti, ar yra vienodas atsakas iš abiejų labirintų (labirintas – vidinės
ausies struktūros dalis).

„VNG tyrimas
yra greitas, patikimas, saugus, objektyvus ir padeda tiksliai nustatyti
diagnozę. Jo metu įvertinama, ar paciento galvos svaigimo ir (ar) pusiausvyros
sutrikimo priežastis yra vidinės ausies struktūros pažeidimas. Taip pat
nustatoma, kurioje pusėje yra pažeidimas ir kuo tikslesnė sutrikimo
priežastis“, – pasakoja otorinolaringologė.

Pasak J.
Buinickajos, galvos svaigimą dažnai sukelia ir centrinės kilmės priežastys,
pavyzdžiui, tokie neurologiniai susirgimai kaip vestibulinė migrena, išsėtinė
sklerozė ir pan. Gydytojos teigimu, neurologines galvos svaigimo priežastis
veiksmingai padeda identifikuoti tokie neurovizualiniai tyrimai kaip magnetinis
rezonansas ar kompiuterinė tomografija.

Taip pat
egzistuoja psichogeninis galvos svaigimas – subjektyvių simptomų kompleksas,
kurį sudaro alpimo pojūtis, galvos svaigimas, nestabilumo jausmas, pusiausvyros
sutrikimas, pasireiškiantis tam tikrose stereotipinės situacijose (einant
tiltu, vairuojant automobilį). Kitos galvos svaigimo priežastys susijusios su,
pavyzdžiui, kardiovaskulinėmis, endokrinologinėmis ligomis.

Pataria judėti
ir vengti druskos

Su galvos
svaigimu susiduriantiems ar jo išvengti norintiems asmenims Vilniaus
„Kardiolitos klinikų“ otorinolaringologė pataria, pirmiausia, pasirūpinti gera
bendrąja organizmo savijauta, daugiau judėti ir atlikti gydytojo rekomenduotus
vestibulinius pratimus, kurie padeda normalizuoti pusiausvyrą. Taip pat gali
būti naudinga ir bedruskė dieta, nes druska provokuoja skysčių kaupimąsi
vidinėje ausyje, o tai sutrikdo pusiausvyrą ir sukelia priepuolį.

„Žinoma,
sudėtingesniais atvejais, kai žmogus neišlaiko pusiausvyros, jis turėtų
vaikščioti su vaikštyne arba lazdele. Taip pat yra atvejų, kad kai kuriems
žmonėms pusiausvyra sutrinka tamsoje – tokiu atveju šviesos jungiklius būtina
įrengti patogioje vietoje, kad naktį eidamas į tualetą ar virtuvę jis
neužsigautų“, – pataria gydytoja.

Taip pat
patariama stengtis lėtai keisti kūno poziciją iš gulimos padėties, kad
neištiktų ortrostatinis svaigimas. Staigiai pakilus iš lovos sumažėja kraujo
spaudimas ir tuomet gali pasireikšti trumpalaikis pritemimas akyse, galvos
svaigimas ar net sąmonės praradimas. Tokiu atveju reikėtų prisėsti – kraujotaka
netrukus atsistatys ir simptomai išnyks.

Linkėjimai

Rytis Gerlikas