Daugiškiai Živilė ir Romas Seiliai: gyvenimas tarp darbų, dainų ir svajonių jau apie anūkus

Daugų centre, tarp bažnyčios ir kapinių, kultūros paveldo teritorijoje esančiame name nuo 1999 metų gyvena iš Vilniaus atsikėlęs Romas Seilius su daugiške žmona Živile. Linksmi, visuomeniški, aktyvūs – tokie šie sutuoktiniai. Živilė dainuoja Daugų ansamblyje „Vėrinys“, renginius veda dzūkų tarme, o Romas vairuoja miškavežį. Savo namą pora rekonstruoja patys, be samdytų pagalbininkų.

Sutuoktiniai užaugino sūnų Arną, kuriuo didžiuojasi. „Didžiausias mūsų gyvenimo uždavinys buvo užauginti darbštų, tvarkingą sūnų. Dabar telieka sulaukti anūkų, kuriuos be galo lepinsime“, – šypsosi Živilė. Arnas savanoriškai atlieka privalomąją karinę tarnybą.

Jau ne vienerius metus Seiliai rūpinasi ir įsigyta sodyba – taip pat kultūros paveldo teritorijoje, todėl darbai vyksta lėtai: būtina derinti leidimus, projektus. Šiemet planuoja apšiltinti namą, o kitąmet – sutvarkyti ūkinį pastatą ir gerbūvį. Nors darbų dar daug, idėjų ir motyvacijos Živilei bei Romui netrūksta. Jie tiki – rankomis atliktas darbas yra brangesnis ir širdžiai mielesnis.

„Rekonstrukcija – tai iššūkis sau“, – sako jie. Todėl teko daug mokytis, domėtis ir patiems išbandyti įvairius statybos darbus. Živilė atkakli – jei sugalvoja, nepasiduoda, kol neįgyvendina. Mokytojais jie laiko gyvenimo patirtį, internetą, tėvus ir senelius. Beje, pora labai vertina savo namo vietą – tarp Daugų bažnyčios ir kapinių. Ši rami vieta jiems – unikali ir išskirtinė.

Kai nevairuoja miškavežio ar nekuria namų, Romas gali pasigirti įvairių profesijų diplomais: elektriko, automobilių mechaniko, šaltkalvio, staliaus, taip pat yra baigęs krovimo kranų ir stropuotojo kursus. „Darbas miške – dinamiškas, be monotonijos. Patinka lankstus darbo grafikas, o ir dėl algos nesiskundžiu“, – sako Romas, kuris miškovežiu yra važiavęs net iki Latvijos. Jis mokėsi Daugų technologijos ir verslo mokykloje, vėliau – Alytaus profesinio rengimo centre. Živilė taip pat baigusi Daugų Technologijos ir verslo mokyklą, o Alytaus kolegijoje įgijo buhalterinės apskaitos specialybę.

Vos prasidėjus Rusijos ir Ukrainos karui, Romas nedelsdamas ėmėsi iniciatyvos padėti nuo karo niokojamai Ukrainai. Savo lėšomis ir pastangomis jis suorganizavo ugniagesių automobilio gabenimą į Ukrainą – asmeniškai jį nugabeno tralu, kad ugniagesiai galėtų gelbėti žmones ir kovoti su karo sukeltais gaisrais.

Jau septynerius metus Živilė dainuoja Daugų ansamblyje „Vėrinys“. „Viskas prasidėjo dar mokykloje – mūsų klasė buvo dainuojanti, šokanti, dažnai padėdavome kultūros renginiuose. Vėliau vadovė Ilona Zapolskienė pakvietė prisijungti prie ansamblio – taip ir prasidėjo“, – pasakoja Živilė. Ji – pozityvi, linksma, iššūkių nebijanti moteris. O jei jų trūksta – susikuria pati.

„Penkerius metus dirbau pašte – spėjau pažinti daugelį Daugų seniūnijos kaimų ir jų žmones. Aplankiau vietas, kur retas beužklysta. Anksčiau kartodavau, kad su vaikais dirbti nemoku, bet dabar dirbu Rimėnų vaikų dienos centre. Smalsu patikrinti, ar galiu perlipti per save“, – atvirauja moteris.

Paklaustas, ar sunku gyventi su tokia nenuspėjama žmona, Romas šypsosi: „Nepaprastai. Reikia visada būti pasiruošus viskam.“

Živilė taip pat veda renginius dzūkiškai – tarme, kurios, kaip pati sako, net nebando slėpti. „Žmonės iškart pastebi – kalboje labai girdisi dzūkiškumas. Tiesa, prieš kiekvieną renginį jaučiu jaudulį“, – prisipažįsta ji.

Sutuoktiniai pastebi, kad šiandien žmonės vis rečiau bendrauja gyvai, lankosi renginiuose. „Per daug laiko praleidžiama socialiniuose tinkluose, vis mažiau norisi susitikti. Švietimo sistema taip pat neskatina įsitraukti į bendruomeninę veiklą, todėl vaikai tampa pasyvūs, nejaučia bendrystės, jiems mažai kas įdomu. O jaunystėje susiformavę įpročiai lydi visą gyvenimą“, – įsitikinę Živilė ir Romas.

Danielius Jakubavičius