14-uoju Alytaus rajono Garbės piliečiu siūlomas kardinolas Sigitas Tamkevičius

 14-uoju Alytaus rajono Garbės piliečiu siūlomas kardinolas Sigitas Tamkevičius

Šiais metais Alytaus rajono Garbės
pilietis bus iškilmingai pagerbtas Simne – Lietuvos mažojoje kultūros
sostinėje, minint Simno bažnyčios 500 metų jubiliejų ir įprasminat Mažosios kultūros
sostinės renginį, kuris  numatytas rugpjūčio
23 d.

Vakar Simne posėdžiavusi Siūlymų suteikti Alytaus rajono
Garbės piliečio vardą nagrinėjimo komisija, pirmininkaujama rajono mero Algirdo
Vrubliausko, svarstė visuomenės pasiūlytas kandidatūras. Komisijoje dirbo mero
pavaduotoja Dalia Kitavičienė, tarybos nariai: Monika Ražanauskienė, Aloyzas
Jaciunskas, Kęstutis Patinskas ir Marius Mickevičius. 

Pasiūlytos trys kandidatūros. 

Kardinolas
Sigitas Tamkevičius

Simno bendruomenė ir seniūnas
Vladas Čeponis, Specialiosios mokyklos direktorė Janina Žeimienė, SĮ „Simno
komunalininkas“ direktorius Juozas Kalėda,  gimnazijos direktorė Vilija Padimanskienė,  parapijos klebonas Raimundas Žukauskas pateikė
kardinolo, Kauno arkivyskupo emerito, ilgamečio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“, kuri buvo kuriama būtent Simne,
redaktoriaus Sigito Tamkevičiaus kandidatūrą.

S. Tamkevičius gimė 1938 m. Lazdijų rajone. Baigė Seirijų vidurinę
mokyklą, įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1957–1960 m. tarnavo
sovietinėje armijoje. 1962 m. buvo įšventintas į kunigus. 1962–1975 m. Alytaus,
Lazdijų, Kudirkos Naumiesčio, Prienų, Simno parapijų vikaras. 1969 m. valdžiai
uždraudus kunigauti, dirbo metalo gamykloje, vėliau Prienų melioracijos
statybos valdyboje.

 

Dirbdamas Simne, 1972 m. kovo 19 d. pradėjo leisti „Lietuvos Katalikų
Bažnyčios kroniką“, kurią redagavo 11 metų, iki 1983 m. 

 

S. Tamkevičius prisimena,
kad paskyrimas į Simną vikaro pareigoms jam buvo tikra Dievo malonė: „Turėjau
gerą kleboną Juozą Matulevičių ir pakankamai daug laisvo laiko. Kunigų
būreliuose pradėjome diskutuoti spaudos klausimą; buvo labai reikalingas
leidinys, kuris žadintų tautinį, o ypač religinį sąmoningumą,  atspindėtų katalikų gyvenimo problemas ir
bėdas“ (iš S. Tamkevičiaus prisiminimų).

 

1983 m.
kunigo Alfonso Svarinsko teismo metu suimtas ir šešis mėnesius tardytas
Vilniaus KGB kalėjime. 1983–1988 m. kalėjo sovietiniuose Permės ir Mordovijos
lageriuose. 1988 m. ištremtas į Sibirą, bet po pusės metų paleistas. 1989–1990
m. Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas, 1990–1991 m. rektorius. 1991 m.
gegužės 4 d. popiežius Jonas Paulius II paskyrė  S. Tamkevičių tituliniu Turudos vyskupu ir
Kauno arkivyskupijos augziliaru. 1991 m. gegužės 19 d. Kauno arkikatedroje
bazilikoje arkivyskupas kardinolas Vincentas Sladkevičius konsekravo vyskupu.
1996 m. gegužės 4 d. paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu. 1999–2002 m. ir
2005–2014 m.- Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas. VDU Katalikų
teologijos fakulteto Didysis kancleris, pirmininkauja Kauno arkivyskupijos
„Caritas“ organizacijai. 2008 m. – Pažaislio tarybos narys.

 

2015 m. birželio 11 d. Popiežius
Pranciškus priėmė Kauno arkivyskupo S. Tamkevičiaus atsistatydinimą iš Kauno
arkivyskupijos ganytojo pareigų. 2019 m. spalio 5 d. konsistorijoje popiežiaus
Pranciškaus pakeltas kardinolu, kaip kardinolui – prezbiteriui suteikiant šv.
Angelės Meriči titulą.

„Sigitas
Tamkevičius
sovietmečiu kovojo už Lietuvos laisvę ir žmogaus
teises. Buvo aktyvus Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyvis, politinis
kalinys, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“
steigėjas ir ilgametis redaktorius. Už šiuos nuopelnus Lietuvai ir Alytaus
rajonui S. Tamkevičius yra vertas Alytaus rajono Garbės piliečio vardo“, –
rašome bendruomenės ir įstaigų siūlyme.

Literatė
Emilija Krušinienė

15 Alytaus apskrities literatų
klubo „Tėkmė“ narių pasiūlė Garbės piliečio vardą suteikti Emilijai Krušinienei
–  pedagogei, poetei ir publicistei,
kritikei, visuomenininkei.

E. Krušinienė gimė 1938 m.
Šarkio k., Kalvarijos savivaldybėje. 1964–1968 m. studijavo Vilniaus
universiteto Filologijos fakultete lituanistiką. 1968–1972 m. ji dirbo Šilavoto
(Prienų r.) vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos mokytoja. Nuo 1972 m. iki šiol
E. Krušinienė gyvena Punioje.  Iki 2002
m. dirbo Punios mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.

E. Krušinienė nuo jaunystės
eiliuoja, tačiau tik vyresniame amžiuje pradėjo ir publikuoti savo kūrybą, jos
poezija spausdinama atskirais leidiniais ir rinkiniuose. Savo kūryboje E.
Krušinienė poetizuoja gimtojo krašto peizažą, primindama skaitytojui ruginės
duonos kvapą bei vaikystės takus, idealizuoja gimtojo krašto praeitį.

Nuo 2002 m. – Alytaus
apskrities literatų klubo „Tėkmė“ pirmininkė. Ji taip pat yra Alytaus
literatūrinio žurnalo “Dainava” redakcinės kolegijos narė ir
bendradarbė. Jos iniciatyva gimė draugystė su Lenkijos lietuvių klubu
„Vienybė“, kuri tęsiasi iki šiol.

 E. Krušinienė išleido7 knygas. Pagal jos eiles
yra sukurta dainų: Jono Šukio „Atminties gelmėse“, „Nėra baltų sodų“, Stasio
Liupkevičiaus „Širdy nešioju“.

Generalinio
štabo pulkininkas Vaclovas Žadeika (po mirties)

Krokialaukio bendruomenė Garbės
piliečio vardą po mirties suteikti pasiūlė Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės
kūrėjui, savanoriui, karininkui, Generalinio štabo pulkininkui Vaclovui
Žadeikai. 

V. Žadeika gimė 1889 m.  Daugirduose, Krokialaukio seniūnijoje. Studijavo
Petrogrado universitete. 1916 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, 1917 m.  dalyvavo I pasauliniame kare. Grįžęs į Lietuvą
1919 m. savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, 1919–1920 m. dalyvavo
Nepriklausomybės karo  kovose su Sovietų
Rusijos ir Lenkijos kariniais daliniais. 1921–1925 m. tarnavo Generaliniame
kariuomenės štabe. 1925–1926 m. Vyriausiojo kariuomenės štabo Rikiuotės
skyriaus viršininkas. 1928 m. baigęs Karo akademiją Prahoje, buvo paskirtas
Ketvirtojo pėstininkų pulko  vado
padėjėju. 1929–1930 m. ypatingųjų reikalų karininkas prie Vyriausiojo
kariuomenės štabo viršininko, 1930–1933 m. ėjo šio štabo 4 (Tarnybų) skyriaus
viršininko pareigas, 1933–1934 m. – viršininkas, 1935–1940 m. – Ketvirtojo
pėstininkų pulko vadas. 1934 m. – žurnalo „Kardas“  atsakingasis redaktorius. 1941 m. NKVD
suimtas, kalintas Norilske ir Taišete, žuvo lageryje.

Karo istorikas. Rašė knygas: „1920
m. lenkų–rusų karo apžvalga“ (1929 m.), „Chemijos ginklo vartojimas kautynėse“
(1930 m.), „Karo veiksmai Rytprūsiuose 1914 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais“ (
1932 m.).

Sprendimą
priims savivaldybės taryba

Siūlymų suteikti Alytaus
rajono Garbės piliečio vardą nagrinėjimo komisija vakar konstatavo, kad visi
kandidatai garsina ar garsino Alytaus rajono vardą ir yra verti Garbės piliečio
nominacijos. Komisija bendru sutarimu nusprendė teikti savivaldybės tarybai Jo
Eminencijos kardinolo S.Tamkevičiaus kandidatūrą. Taryba artimiausiame posėdyje
spręs, ar pritarti šiam teikimui.

Alytaus rajonas didžiuojasi
Garbės piliečiais, jų iki šiol turi 13.

Alytaus
rajono savivaldybės informacija  


Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių