Šią savaitę ūkininkai stengiasi išnaudoti dienas be lietaus ir nupjauti bei iškulti kuo daugiau javų, kitų kultūrų, tačiau kai kuriose vietose laukai vis dar įmirkę nuo ankstesnio lietaus, su technika įvažiuoti į tokius laukus neįmanoma, o ir derliaus kai kur beveik nėra. Labiausiai nuo per didelio kritulių kiekio nukentėjo žirniai ir rapsai. 

Šių metų liepos 1 d. duomenimis Alytaus rajone iš 3059 ūkių augalininkystės veiklas deklaravo  1257. Nuo metų pradžios įregistruoti 74 nauji ūkiai. 

Bendras ariamos žemės plotas  Alytaus rajone sudaro beveik 44 tūkst. hektarų. Daugiausia buvo pasėta   žieminių kviečių – per  17 tūkst. ha, taip pat - vasarinių kviečių (apie 2 tūkst. ha), avižų,   kukurūzų, žieminių kvietrugių,  vasarinių miežių. Rugių laukai palyginti nedideli, iš viso rajone jų auginama 544 ha, grikių- 496,5 ha, žieminių kviečių Spelta - 378 ha, žieminių miežių - 306,5 ha. Atskiruose ūkiuose pavasarį sėjo vasarinių kvietrugių, vasarinių rugių, vasarinių Spelta  kviečių. Jų plotai nedideli, nuo 15 iki 90 ha. 

Ankštinių kultūrų rajone auginama beveik 1800 ha:  daugiausia žirnių - 1140 ha, pupų – 624 ha, lubinų - 20 ha, vikių – apie 10 ha. „Atžalyno“ žemės ūkio bendrovės vadovas Algis Žėkas sako, kad labiausiai nuo per didelio kritulių kiekio nukentėjo kukurūzai ir žirniai. Jų derlius planuojamas net dvigubai mažesnis, negu užaugdavo vidutinio našumo žemėse. 

„Jeigu bus po 2 tonas žirnių iš hektaro, tai dar gerai. Anksčiau kuldavome po 4-5 tonas“, - sako drėgnų laukų šeimininkai. 

Tokios pat prastos prognozės ir dėl rapsų derliaus, nes rapsai tiesiog išmirko nuo lietaus. Šiuo metu jų derlių nuimantys žemdirbiai gauna tik po 2,5 – 3 tonas rapsų ir hektaro, kai gerose žemėse ankstesniais metais kūlė po 4-5 tonas ir daugiau. 

Rapsai sudaro didžiąją dalį rajone auginamų techninių kultūrų  - beveik 4400 ha iš  4934  ha bendro ploto. Taip pat dar auginama pluoštinių kanapių, cukrinių runkelių. 

Dėl per didelio kritulių kiekio Alytaus rajone paskelbta ekstremalioji situacija. Gausus lietus pakenkė ne tik grūdinėms bei techninėms kultūroms, bet ir sodams, uogynams, riešutynams, daržovėms, kurių bendras plotas  rajone yra beveik 1000 ha. 

Drėgnų laukų daugiausia yra Simno, Miroslavo, Krokialaukio seniūnijose, bet yra įmirkusių plotų ir kitose vietose. 

Pasak  Žemės ūkio skyriaus vedėjos Irmos Stenionienės, visame Alytaus rajone buvo pasiekti stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio – rodikliai.  Savivaldybė iš ūkininkų jau yra gavusi 13 kreipimųsi dėl įmirkusių bei žuvusių pasėlių. Dalies derliaus nuimti ūkininkams tiesiog  nepavyks. Žuvusių pasėlių plotai sudaro daugiau negu 150 hektarų. Ūkininkai kasdien skambina į savivaldybę ir teiraujasi, ar jiems apskritai verta teikti tas paraiškas, klausia, kokios gali tikėtis kompensacijos. 

I.Stenionienė sako, kad ekstremalioji situacija pati savaime nereiškia, jog bus kompensuoti visi nuostoliai, tačiau ragina žemdirbius teikti paraiškas apie patirtą pasėlių žalą. Paraiškų blankai išdalinti seniūnijoms. Jeigu ūkininkas, pjaudamas javus ar kitas kultūras, mato, jog dalis derliaus yra žuvusi arba sugadinta, jis gali čia pat užpildyti paraišką ir perduoti ją seniūnui. 

Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas sako, kad bus ieškoma galimybių kompensuoti bent dalį žemdirbių  patirtų nuostolių.

„Parama tikrai bus skirta, tik kol kas nenuspręsta, kokia forma ji pasieks konkretų ūkininką. Pažiūrėsime, kokio derliaus sulauksime“, – sako meras A. Vrubliauskas.

 Alytaus rajono savivaldybės informacija 

Nuotr.: Alytaus rajono savivaldybės meras A. Vrubliauskas, jau birželio pabaigoje apžiūrėdamas ūkininkų pasėlius su Krokialaukio seniūne G. Navickiene, susirūpino dėl liūčių daromos žalos javams.

Įmirkę laukai klampina ir gadina techniką, neleidžia paimti derliaus. 

Ūkininkai išnaudoja giedras dienas javapjūtei, bet derliaus tikimasi mažesnio. 

Naujojo derliaus grūdai keliauja į saugyklas. 

Javapjūtė Dzūkijoje šiemet smarkiai vėluoja.