Alytaus rajone javapjūtės darbai vėluoja, derliaus mažiau

Šią savaitę ūkininkai stengiasi išnaudoti dienas be lietaus ir
nupjauti bei iškulti kuo daugiau javų, kitų kultūrų, tačiau kai kuriose vietose
laukai vis dar įmirkę nuo ankstesnio lietaus, su technika įvažiuoti į tokius
laukus neįmanoma, o ir derliaus kai kur beveik nėra. Labiausiai nuo per didelio
kritulių kiekio nukentėjo žirniai ir rapsai. 

Šių metų liepos 1 d. duomenimis Alytaus rajone iš 3059 ūkių
augalininkystės veiklas deklaravo  1257.
Nuo metų pradžios įregistruoti 74 nauji ūkiai. 

Bendras ariamos žemės plotas  Alytaus rajone sudaro beveik 44 tūkst.
hektarų. Daugiausia buvo pasėta   žieminių kviečių – per  17 tūkst. ha, taip pat – vasarinių kviečių
(apie 2 tūkst. ha), avižų,   kukurūzų,
žieminių kvietrugių,  vasarinių miežių. Rugių laukai palyginti nedideli,
iš viso rajone jų auginama 544 ha, grikių- 496,5 ha, žieminių kviečių Spelta – 378 ha, žieminių miežių – 306,5
ha. Atskiruose ūkiuose pavasarį sėjo vasarinių kvietrugių, vasarinių rugių,
vasarinių Spelta  kviečių. Jų plotai nedideli, nuo 15 iki 90 ha. 

Ankštinių kultūrų rajone auginama beveik 1800 ha:  daugiausia žirnių – 1140 ha, pupų – 624 ha,
lubinų – 20 ha, vikių – apie 10 ha. „Atžalyno“ žemės ūkio bendrovės vadovas
Algis Žėkas sako, kad labiausiai nuo per didelio kritulių kiekio nukentėjo
kukurūzai ir žirniai. Jų derlius planuojamas net dvigubai mažesnis, negu
užaugdavo vidutinio našumo žemėse. 

„Jeigu bus po 2 tonas žirnių iš hektaro, tai dar gerai. Anksčiau
kuldavome po 4-5 tonas“, – sako drėgnų laukų šeimininkai. 

Tokios pat prastos prognozės ir dėl rapsų derliaus, nes rapsai
tiesiog išmirko nuo lietaus. Šiuo metu jų derlių nuimantys žemdirbiai gauna tik
po 2,5 – 3 tonas rapsų ir hektaro, kai gerose žemėse ankstesniais metais kūlė
po 4-5 tonas ir daugiau. 

Rapsai sudaro didžiąją dalį rajone auginamų techninių kultūrų  – beveik 4400 ha iš  4934  ha bendro ploto. Taip pat dar auginama
pluoštinių kanapių, cukrinių runkelių. 

Dėl per didelio kritulių kiekio Alytaus rajone paskelbta
ekstremalioji situacija. Gausus lietus pakenkė ne tik grūdinėms bei techninėms
kultūroms, bet ir sodams, uogynams, riešutynams, daržovėms, kurių bendras
plotas  rajone yra beveik 1000 ha. 

Drėgnų laukų daugiausia yra Simno, Miroslavo,
Krokialaukio seniūnijose, bet yra įmirkusių plotų ir kitose vietose. 

Pasak  Žemės ūkio skyriaus vedėjos Irmos
Stenionienės, visame Alytaus rajone buvo pasiekti stichinio meteorologinio
reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio – rodikliai.  Savivaldybė iš ūkininkų jau yra gavusi 13
kreipimųsi dėl įmirkusių bei žuvusių pasėlių. Dalies derliaus nuimti ūkininkams
tiesiog  nepavyks. Žuvusių pasėlių plotai
sudaro daugiau negu 150 hektarų. Ūkininkai kasdien skambina į savivaldybę ir
teiraujasi, ar jiems apskritai verta teikti tas paraiškas, klausia, kokios gali
tikėtis kompensacijos. 

I.Stenionienė sako, kad
ekstremalioji situacija pati savaime nereiškia, jog bus kompensuoti visi
nuostoliai, tačiau ragina žemdirbius teikti paraiškas apie patirtą pasėlių
žalą. Paraiškų blankai išdalinti seniūnijoms. Jeigu ūkininkas, pjaudamas javus
ar kitas kultūras, mato, jog dalis derliaus yra žuvusi arba sugadinta, jis gali
čia pat užpildyti paraišką ir perduoti ją seniūnui. 

Alytaus
rajono meras Algirdas Vrubliauskas sako, kad bus ieškoma galimybių kompensuoti
bent dalį žemdirbių  patirtų nuostolių.

„Parama
tikrai bus skirta, tik kol kas nenuspręsta, kokia forma ji pasieks konkretų
ūkininką. Pažiūrėsime, kokio derliaus sulauksime“, – sako meras A.
Vrubliauskas.

 Alytaus rajono savivaldybės informacija 

Nuotr.:
Alytaus rajono savivaldybės meras A. Vrubliauskas, jau birželio pabaigoje
apžiūrėdamas ūkininkų pasėlius su Krokialaukio seniūne G. Navickiene,
susirūpino dėl liūčių daromos žalos javams.

Įmirkę laukai klampina ir gadina techniką, neleidžia paimti
derliaus. 

Ūkininkai išnaudoja giedras dienas javapjūtei, bet derliaus
tikimasi mažesnio. 

Naujojo derliaus grūdai keliauja į saugyklas. 

Javapjūtė Dzūkijoje šiemet smarkiai vėluoja.