Bendrystės patirtys Punioje advento laiku

Likus keturioms savaitėms iki šv. Kalėdų krikščioniškasis pasaulis tarsi nuščiūva. Adventu vadinamas laikotarpis skirtas pabendrauti su artimaisiais, su visais susitaikyti, susikaupti, skleisti ramybę ir gerumą. Be to, šis laikas gausus įvairių tradicijų ir papročių, atkeliavusių iš žilos senovės.

Butrimonių gimnazijos Punios pagrindinio ugdymo ir daugiafunkcio skyriaus pradinukai savo tėvelių iniciatyva jau antrus metus iš eilės prieš Kalėdas dalyvauja edukacijose: praeitais metais „Dzūkijos dvare“ kepė „kūčiukus“, šįmet gruodžio 10 d. 3-4 klasių mokiniai kartu su savo tėveliais ir mokytoja, išsiruošė į Raudondvario dvarą. Visi kartu jie dalyvavo edukacijoje ,,Kalėdinio žaisliuko gaminimas“, turėjo galimybę pasigaminti išskirtinį savo rankų darbo žaisliuką, puošė jį gintarais, klausėsi pasakojimų apie eglutės puošimo tradicijas Lietuvoje ir pasaulyje. Pasigaminę po žaisliuką, visi ekskursijos dalyviai pasidžiaugė dvaro kieme įkurdinta prakartėle, kuri vaizduoja Išganytojo atėjimą. Tai yra ne tik simbolis, bet ir bendruomeninis reiškinys. Prakartėlė – tikinčios bendruomenės, Bažnyčios, tikėjimo išraiška. Per simbolius, ritualus, stebuklinius pasakojimus vyksta priimtiniausia edukacija, kuri padeda pažinti pasaulį ir ugdyti save.

Pakeliui namo išvykos dalyviai aplankė Kauno eglę. Prie jos įrengtame namelyje turėjo galimybę pasigaminti kalėdinį atviruką ir čia pat, Rotušės aikštėje, ragavo įvairių skanumynų, šildėsi kakava. Grįždami iš Kauno pasidžiaugti dar viena šventine žaliaskare užsuko į Birštoną.

Belaukiant Kalėdų ir, žinoma, per pačias šventes, yra progų prisiragauti pačių įvairiausių prieskoniais kvepiančių sausainių. Vieni kepa trapius, kiti mėgsta minkštus, vieni specialiomis formelėmis spaudo mažulyčius, kiti – kone delno pločio. Kiekvienas gali išsirinkti skaniausius, o puniškiai pradinukai su savo mamytėmis gruodžio 12 d. mokyklos bendruomenę pavaišino savo pačių keptais aromatingais imbieriniais ir meduoliniais sausainiukais. Tokia graži iniciatyva kvietė susėsti prie stalo, papuošto advento vainiku, užsidegti žvakę, išgerti arbatos ir prasmingai pasikalbėti – tai labai graži ir prasminga advento tradicija. Svarbiausia, kad dalyvaudami edukacinėse ir pažintinėse veiklose bei gražiose akcijose mokiniai pajustų, kad tai daryti labai gera, malonu ir tokią bendrumo tradiciją norėtų tęsti ištisus metus.

Mokytoja Asta Šarkelienė