Alytiškis Tadas Juškevičius gimė 1940 m. sausio 15 d. Meškasalio kaime, Raitininkų seniūnijoje Alytaus rajone. Deja, bet šios 15 dienų pakeitė T. Juškevičiaus gyvenimą – išėjimas į pensiją vyrui užsitęsė 7,5 metų. „Mane vis jaunino“, – šypsosi pašnekovas.

T. Juškevičius baigęs mokyklą pradėjo dirbti kolūkyje. Vyras pasakoja, kad tuomet algos nemokėjo, bet kolūkis davė 60 arų žemės, taip pat atsiskaitydavo natūra. „Pirmus metus grūdų negavau. Atidirbęs antrus metus gavau 16 kg antros rūšies grūdų, kuriuos maišelyje parsinešiau ir 3 rublius, už kuriuos tuomet buvo galima nusipirkti 6 dėžutes degtukų“, – apie „darbą“ kolūkyje pasakojo vyras.

Į klausimą kaip pragyveno, T. Juškevičius sako: „Kolūkio duotoje žemėje sodindavome bulves ir kitas daržoves, miežių. Dirbau ir kolūkio fermoje. Už tris mėnesius darbo nusipirkau lietuviškos drobės kelnes ir batus“. 1959 metais vyras išvažiavo į Kazachstaną dirbti – krovė žvyrą. Jis sako, kad per 12 valandų penkiese pakraudavo 45 priekabas žvyro.

Grįžęs į tėvynę, Tadas pradėjo dirbti suvirintoju, ir šį darbą dirbo iki pensijos. Pasak vyro dabar žmogui gyventi lengviau. Darbą palengvina technika ir prietaisai. „Ankščiau suvirinimo aparatas svėrė 500 kg, o dabar lagaminėlio dydžio. Galima neštis, kur reikia“, – kalbėjo T. Juškevičius.

Jis prisimena, kad tuometinės suvirintojo darbo sąlygos buvo sunkios, o sveikatos ir darbo aplinkos nebuvo paisoma. „Ventiliacijos darbo vietoje nebuvo. Virinau ir cinkuotas detales. Dėl to netekau dantų. Džiaugiuosi tik tuo, kad nelaimingų atsitikimų darbe nebuvo“, – sakė Tadas.

„Suvirintojas per dieną gaudavo pusę litro šviežio pieno ir 3 dienas papildomų atostogų. Iš viso atostogaudavo 27 darbo dienas“, – apie darbo „privalumus“ pasakojo T. Juškevičius. Tuomet suvirintojus į pensiją išleisdavo 55-erių. Džiaugėsi ir Tadas, kad bus „jaunas pensininkas“, bet artėjant prie pensijinio amžiaus, pasikeitė įstatymas ir suvirintojams išėjimą į pensiją pavėlino, nuo 60 metų. „Dirbau dar 5 metus, ir galvojau, jau jau tuoj bus pensija. Tačiau įstatymai ir vėl keitėsi. Nauji pakeitimai įsigaliojo prieš pat mano gimtadienį ir vėl mano pensija „nuplaukė". Dirbau dar 2,5 metų“, – pasakojo pašnekovas.

Ilgu keliu T. Juškevičius ėjo iki pensijos, kol galiausiai 2001 metais sausio 15 d. vyrui pavyko išeiti į užtarnautą poilsį.

Vyras žingeidus – mėgsta skaityti, prenumeruoja spaudą, domisi politika. „Ir žmona, ir aš turime ką veikti pensijoje“, – optimistiškai kalba Tadas. Su žmona užaugino 2 sūnus, džiaugiasi 4 vaikaičiais. Gaunama pensija vyras nesiskundžia. Turi visko. Jis ir kitiems linki mažiau nervintis, gerbti ir atjausti vienas kitą. Tik tada gyvensime pilnavertį laimingą gyvenimą.