Varėnos rajono Dubičių bibliotekoje vyko popietė, skirta kraštotyrai.

Kalbėjome apie Dubičių kraštą ir jo istoriją. Dalyvės sklaidė segtuvus: „Dubičiai: datos, įvykiai, žmonės“,  „ Atskleidus seniausią Dubičių istorijos puslapį“, “ Dubičiai mena sukilėlius ir jų vadą Liudviką Narbutą“,  „Dubičių Šv. Jėzaus Širdies bažnyčia“,  „Kompozitorius Vladas Švedas“,  „Dubičių folkloro ansamblis“,  „Dubičiai spaudoje“ ,  „Ko dar nežinome apie Ūlos kraštą“ ir kt.. Bibliotekoje parengta paroda „Mūsų Dubičiai“.  Galime jaustis išdidūs gyvendami kaime, turinčiam tokią istoriją. Tą liudija ir Česlovo Kavarzos įrašas feisbuko puslapyje „Českažygiai dviračiu“, aplankius mūsų kraštą: „Tai buvo įspūdingiausia visų Českažygių aplink Lietuvą diena. Ilga kaip trys dienos“. O kabeliškei Danutei Valentukevičienei apsilankymas Dubičiuose paliko tokį įspūdį: „Kaimo gatvės tuščios, be jokių turistų. Nesuprantu kodėl. Juk čia turėtų plūsti turistų minios... Man Dubičiai – viena iš gražiausių Dzūkijos perlų“. Bibliotekininkė skaitė ištraukas iš bendruomenės pirmininkės sukurtų eiliuotų pasakojimų apie šį kaimą nuo 2009 iki 2019 metų. Per tą laiką daug kas pasikeitė....  O Irena Malmygienė sukūrė achrostiką (eiliuotas tekstas, kur eilučių pirmosios raidės skaitant nuo viršaus į apačią, sudaro žodį):

 Daug metų išgyveno šitas kaimas,

Upe vandens oi daug jau nutekėjo...

Bet čia gali pajusti tikrą laimę

Ir džiugesį, kurį žmogus pasėjo.

Čia žydi ievos, švilpauja varnėnai

Ir pempės klykauja tarsi pašėlę...

Atradusi šį kaimą vieną dieną,

Išauginau gražiausią meilės gėlę.

Didelę staigmeną visoms renginio dalyvėms padarė Julija Jonienė. Ji prisipažino kurianti eiles apie Dubičius ir jo žmones. Paprašytą paskaityti, išsitraukė sąsiuvinį ir štai, prašom (ištrauka).

Kai grįžti iš kelionės namo

Iš Varėnos, o gal iš toliau

Pasiilgsti Dubičių. Džiaugies,

 Kad namo sugrįžai pagaliau.

Išnyri iš pušynų žalių,

Pasirodo dangaus lopinėlis,

O žemiau – begalybė stogų...

Kas išbarstė pirkias šitam smėly?

Mūsų susitikimas buvo labai šiltas ir jaukus. Dar ilgai prie arbatos puodelio kalbėjome apie kaimo grožį, žmones ir negailestingai bėgantį laiką. Baigdama norėčiau pacituoti Giedrės Petkevičienės žodžius apie kraštotyrą: „Ir vis dėlto žodis „krašto-tyra“ man primena tyrą vandenį, kurio atsigėręs nori dar ir dar...“

 Dubičių bibliotekos bibliotekininkė Regina Lukoševičienė