Sėkmingai veikiančiai Alytaus rajono žemės ūkio bendrovei „Atžalynas“ daugiau kaip 30 metų vadovauja Algis Žėkas.  Su vadovu kalbame apie ūkininkų padėtį, naują sezoną, politinę veiklą ir pomėgius.

„Esu tikriausias dzūkas. Gimiau Liškiavos apylinkėse, netoli Druskininkų. Baigiau Liškiavos mokyklą, vėliau Žemės ūkio technikumą“, – pokalbį pradėjo pašnekovas.

Į „Atžalyno“ kolūkį, įsikūrusį Verebiejų, Gluosninkų kaimuose, Alytaus rajone,  A. Žėkas atėjo dirbti 1983 metais. Pradžioje vyras dirbo brigadininku, vėliau agronomu. Sugriuvus kolūkiams, A. Žėkas stojo už bendrovės vairo ir sėkmingai jai vadovauja iki šiol. „Gyvenime apart žemės ūkio, daugiau nieko neišmokau“, - sako pašnekovas.

Pasak jo, prisimenat pirmuosius darbo metus „Atžalyno“ kolūkyje ir dabar –  ūkininkavimas labai skiriasi. „Žemės ūkis ne tik patobulėjo per 30 metų, bet ir tapo išmanusis. Technika, technologijos pasikeitė, rezultatai pagerėjo“, - kalbėjo A. Žėkas.

Video:

Trąšų kainos – „kosmosas“

„Šis pavasaris Lietuvos žemdirbiams, kaip ir mūsų bendrovei, neeilinis. Turime iššūkių. Labai pabrango trąšos, energetiniai resursai, augalų apsaugos priemonės. Dabar viena tona salietros kainuoja per 1 tūkst. eurų. Tad kiek reikia parduoti tonų javų, kad jų įsigytum? To niekada nebuvo!“, – ūkininkų padėtį įvardijo A. Žėkas.

Šiandienos trąšų kainas Algis vadina kosminėmis. „Dėl geopolitinės situacijos jaučiasi ir jų trūkumas. Šiek tiek pakilę grūdų, pieno supirkimo kainos. Tai truputį resursus kompensuoja“, - kalbėjo pašnekovas. Paklaustas, ar Lietuvos ūkininkai nebankrutuos, A. Žėkas sako, kad sunku pasakyti. „Priklauso nuo gamtos sąlygų, naujo derlius. Sezonas laukia sudėtingas, su rimtais iššūkiais“, - teigia A. Žėkas.

Atlyginimas konkurencingas

„Atžalyno“ bendrovės pagrindinės veikos kryptys – gyvulininkystė ir augalininkystė. Bendrovėje – 530 meldžiamų karvių, kasdien Vilkyškių pieninei priduodama apie 18 tonų pieno. Auginami grūdai, rapsai. Kasmet jų parduodama apie 10 tūkst. tonų. Bendrovė užsiima ir sėklinių grūdų auginimu Lietuvos įmonėms. Augina daugiametes žoles sėklai ir kitą augalininkystės produkciją.

Bendrovei priklauso apie 2,5 tūkst. ha žemės. Vadovo teigimu, pagal turimus „Atžalyno“ pajėgumus, dar tiek pat būtų galima dirbti, jeigu tik žemė būtų sukoncentruota vienoje vietoje.

Bendrovėje darbuojasi ir šeimos nariai. A. Žėkas džiaugiasi, kad visa šeima liko namuose Lietuvoje ir visiems darbinės veiklos užtenka. „Žmona Julija- buhalterė, sūnus Marius įsitraukė į įmonės veiklą, augina lazdyno riešutus ir trešnes. Žentas Aloyzas – vyriausiasis agronomas. Dukra Živilė, šiuo metu augina vaikus, bet turėdama laiko – padeda“, - sakė pašnekovas.

Darbymečio sezonu „Atžalyne“ pluša apie 60 žmonių. Žiemos laikotarpiu kiek mažiau. „Iš jų apie 30 žmonių dirba gyvulininkystės ūkyje. Kiti mechanizatoriai, sandėlio darbuotojai, pagalbiniai darbininkai“, - tęsė A. Žėkas. Darbuotojus bendrovei pavyksta ne tik išlaikyti, bet ir pritraukti, skatinti dėl konkurencingo darbo užmokesčio. „Pagal darbo užmokestį žemės ūkio bendrovėse, „Atžalynas“ - pirmame penketuke‘, - džiaugėsi pašnekovas.

Pelną investuoja

A. Žėkas lankosi žemės ūkio parodose, pasaulinėmis tendencijomis. Pasak jo, žemės ūkio technika, padargai labai tobulėja. „Privalai prisitaikyti. Pelną investuojame į naujas technologijas, nes praeis keletas metų ir pasimatys, kad atsilieki“, - kalbėjo vadovas, pažymėdamas, kad kasmet apie 1 mln. eurų bendrovė išleidžia naujos technikos įsigijimui. Metinė bendrovės apyvarta – per  5 mln. eurų. 

Politinė veikla

A. Žėkas ilgametis Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys. „Jau penktą kadenciją esu renkamas į Alytaus rajono savivaldybės tarybą. Vieną kadenciją buvau praleidęs, nes norėjosi poilsio“, - sakė pašnekovas.

Svajonės ir laisvalaikis

Svajonę Algis turi. Bet ji apie darbą. „Yra suprojektuota nauja, šiuolaikinė gyvulininkystės fermos statyba, skirta net 1000 karvių“, - pažymėjo vadovas.

Laisvalaikiu mėgsta medžioti. Šio pomėgio Algis neapleidžia jau dešimtmetį. „Kita mano  „silpnybė“ – žvejyba Šiaurės jūroje Norvegijoje. Tai man suteikia jėgų ir energijos.  Kovido metu teko pristabdyti šį pomėgį. Tačiau jau šiais metais vieną kartą Norvegijoje žvejojau. Vėl planuoju liepą išvykti“, – kalbėjo pašnekovas.

Danielius Jakubavičius