Įmonės Dvaro mėsa pasiekta kokybė tapo vizitine kortele ir geriausia produktų reklama

Kaimiški
mėsos gaminiai – vieni populiariausių ant lietuvių kasdienio ir šventinio
stalo.  Jų gaminimo receptai ir  būdai yra paveldėti iš  senų senovės. Ąžuolo, alksnio, kadagio  malkomis rūkytiems mėsos gaminiams sunku
atsispirti. Viliojantis rūkomos mėsos aromatas jau metus sklinda iš Alytaus
rajone Bendrių kaime įsikūrusios  įmonės
„Dvaro mėsa“. Iš emigracijos grįžęs ir gimtajame kaime verslą pradėjęs Edgaras Mazaliauskas
įdėjo daug pastangų, kad svajonė virstų realybe. Jis optimistiškai žiūri į
ateitį, ieško verslo plėtros galimybių, vertina ir džiaugiasi sulaukęs Alytaus
rajono savivaldybės paramos.

Po
įvairių darbų užsienyje buvęs Miroslavo gimnazijos mokinys E. Mazaliauskas grįžo
ir tapo verslininku.  Įsteigė uždarąją
akcinę bendrovę „Dvaro mėsa“, Bendrių kaime pastatė maisto gamybos pastatus,
susikūrė darbo vietą sau, šeimai ir tapo darbdaviu. E. Mazaliausko mama dirba
įmonės parduotuvėje Geištarų kaime, tėtis tvarko ūkio reikalus. Iš viso įmonėje
dirba 10 darbuotojų, iš kurių pusė yra aplinkinių kaimų gyventojai. Pasak
verslininko, vietiniai teiraujasi darbo įmonėje, o prieš įdarbindamas jis
neturi išankstinio nusistatymo apie žmogų ir pritaria, kad darbas gali padėti
atsikratyti ir kai kurių priklausomybių.

E.
Mazaliauskas pasinaudojo galimybe gauti finansinę paramą iš Alytaus rajono
savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo, kuris skirtas
finansiškai remti smulkaus ir vidutinio verslo subjektus, įregistruotus ir
vykdančius veiklą Alytaus rajono teritorijoje. Prieš 20 metų fondo įkūrimą
iniciavo savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.

Kaip
sakė savivaldybės administracijos Ekonomikos skyriaus vedėja Jolita
Gruzinskienė, finansinė parama skiriama naujų darbo vietų įkūrimo išlaidoms iš
dalies kompensuoti, dalyvavimui parodose, mugėse ir verslininkų misijose, naujų
interneto svetainių kūrimui arba nuomos išlaidoms padengti, naujos įmonės
steigimo išlaidoms kompensuoti. Šiais metais Savivaldybės taryba SVV rėmimo
fondui skyrė 70 tūkst. eurų. „Netrukus jį planuojama papildyti naujomis,
patraukliomis verslui paramos formomis“, – sakė J. Gruzinskienė.

 „Manau galimybių gauti paramą yra, tik reikia
paieškoti“, – sako  verslininkas,
pasinaudojęs savivaldybės smulkiam ir vidutiniam verslui teikiama parama.

 28-erių E. Mazaliauskas gan anksti suprato,
kad nori dirbti sau. Baigęs mokyklą įvairius darbus dirbo Norvegijoje, su
giminaičiu kūrė interneto svetaines, ateitį siejo net su muzika. Tačiau jauno
vyro mintys nuolat sukosi apie savo verslą Lietuvoje. „Visada norėjau dirbti
Lietuvoje, nes emigracijoje nesijaučiau gerai, tas turbūt ir paskatino
susikurti darbo vietą sau, padėti žmonėms, norintiems dirbti“, – sakė E.
Mazaliauskas.

Svarstydamas,
kokios srities verslu turėtų užsiimti, E. Mazaliauskas vadovavosi taisykle –
gaminti reikia tai, kas paklausu, ko trūksta rinkoje. „Geras, kokybiškas maistas
– štai, kas patinka žmonėms, ir ko trūksta rinkoje. Žmonės valgė ir valgys,
ypač kokybišką maistą“, – padarė išvadą E. Mazaliauskas ir 2016 metais įkūrė įmonę
„Dvaro mėsa“.

Visiškai
naujas gamybines patalpas verslininkas pastatė Miroslavo seniūnijoje Bendrių
kaime. Gatvė, iš kurios jau metai sklinda rūkomos mėsos kvapas, pavadinta netoli
įmonės esančio aukų kalnelio su koplytėle Olakalnio vardu.

Verslininkas
sako, kad įmonei sekasi neblogai. „Dvaro mėsos“ gaminiai jau turi savo pirkėją Alytuje,
Varėnoje, Kaune, nors prekiaujama  tik keliose
vietose. Pasak E. Mazaliausko, didžiausia reklama – kokybė. „Galima sakyti, kad
pirkėjas randa mus, nes, manau, mažmeninėje 
prekyboje svarbu skleidžiama žinia lūpos iš lūpų. Vienas paragavo –
patiko, pasakė kitam. Žmonės vertina gerą skonį ir natūralumą. Todėl paragavę
mūsų mėsos gaminių, vėl grįžta pirkti, apie juos papasakoja kitiems“, – sako E.
Mazaliauskas.

Verslininkas
sako kad UAB „Dvaro mėsa“ gaminiai gaminami pagal senovinius receptus, mėsa
sūdoma sausuoju būdu, rūkoma alksnio malkomis, 
naudojama kokybiška žaliava, natūralūs prieskoniai. Kaip gaminti kumpius,
dešreles, dešras, lašinius, kitus produktus E. Mazaliauskui nebuvo naujiena.
Mėsą namuose gamino močiutė, mama, iš kurių nemažai išmoko ir perėmė kai
kuriuos gaminimo receptus. „Gamyba yra kaip menas – reikia sukurti, kad patiktų
žmonėms. Neužtenka – dešrą sukiši išrūkini, pakabini ir viskas. Yra tam tikri
etapai. Turi bręsti, turi būti atšalusi žaliava, turi būti kokybiški
prieskoniai – daug įeina dalykų, kol gaminys pasiekia vartotoją“, – sako E.
Mazaliauskas, ir pats prisiliečiantis prie gamybos proceso. 

Verslui
pradėti vyrui nereikėjo banko paskolų. Pasak E. Mazaliausko, sutaupyti
Norvegijoje uždirbtus pinigus padėjo didelis noras ir tikslas dirbti sau.
Specialių mokslų jis nebaigė, tik visada domėjosi verslu, skaitė daug knygų
marketingo, investavimo temomis, o kad žinotų, kaip valdyti finansus, baigė
buhalterijos kursus.

 E. Mazaliauskas įsitikinęs, kad bet ką darant
svarbu pozityvus požiūris „Jeigu sakai, kad sunku, tai ir bus sunku, jei sakai
– bus lengva – bus lengva“ – įsitikinęs verslininkas. Pasak jo, toks požiūris
atsirado pakeliavus po pasaulį ir pamačius, kad yra žmonių, kurie gyvena daug
blogiau nei mes. „Svarbiausia yra būti sveikam, tada gali judėti, daryti“, –
įsitikinęs verslininkas.

E.
Mazaliauskas planuoja du svarbius žingsnius į priekį. Vienas  – įmonės plėtra, daugiau gamybinių patalpų, daugiau
produkcijos, daugiau prekybos vietų, daugiau darbuotojų. Naujų gamybinių
patalpų statybos turėtų prasidėti netrukus.

Kitas
svarbus jauno vyro žingsnis – šeimos kūrimas. E. Mazaliauskas juokauja, kad jo vestuvėse
svečiai tikrai neliks alkani ir galės pasimėgauti jo rūkytais ir sūdytais
skilandžiais, lašinukais, kumpiais, dešromis, virtomis karkomis ir dešrelėmis. „Stalas
nebus tuščias“, – juokauja verslininkas. 

Alytaus
rajono savivaldybės informacija