Eidama 98–uosius metus Anapilin iškeliavo Elena Stankūnienė – visa Lietuva, ypatingai geografų, Lietuvos edukologijos universiteto alumnų bendruomenės, neteko iškilios mokslininkės, docentės.

 Išėjo... –  Amžinybės taku. Netektis. O gal žvaigždė? Lemtis. O gal gyvenimas? Liko. Atminimas šventas, brangus...

2020 m. balandžio 8 dieną, Klaipėdos ligoninėje užgeso Elena Stankūnienė, kaip informavo Lietuvos Geografų draugija, kurios mirtis bus priskirta prie Covid-19 viruso aukų.

Velionė E. Stankūnienė gimė Praniūnų kaime, Alytaus rajone.

Ji 1947 m.  studijavo tuomečiame Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, o baigusi studijas liko dirbti asistente Geografijos katedroje, nuo 1953 m. – vyresnioji dėstytoja, 1979 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją,  nuo 1981 metų – dirbo docente.  Elena Stankūnienė skaitė fizinės geografijos kursą, dėstė dirvožemio geografiją, žemynų fizinę geografiją, vadovavo pedagoginei praktikai, kursiniams ir diplominiams darbams. Mokslinio darbo kryptys – demografija ir gyventojų geografija. Šiais klausimais viena ir su kitais autoriais parašė 40 darbų, parengė žemynų fizinės geografijos programą.


Velionės Elenos Stankūnienės leidiniai:

Stankūnienė E. Lietuvos kaimo gyventojų vystymosi geografiniai ypatumai ir juos apsprendžiantys veiksniai: daktaro disertacijos autoreferatas (rusų k.). – Tbilisis, 1979. – 31 p.

Stankūnienė E. Žemynų fizinės geografijos praktiniai darbai. – Vilnius: VVPI leidykla, 1984. – 110 p. Stankūnienė E. ir kt. Žemynų gamtinės geografijos pratybos. – Vilnius: VPU leidykla, 2002. – 68p.

Reiškiame nuoširdžią užuojautą velionės artimiesiems, jos buvusiems kolegoms – bendradarbiams, studentams, ir visiems ją pažinojusiems, tebus lengva ilsėtis lietuviškoje žemelėje.

Su liūdesiu ir pagarba,

Lietuvos edukologijos universiteto alumnų draugijos bendruomenė