Krioklys, apie kurį sklinda gandas socialiniuose tinkluose

 Krioklys, apie kurį sklinda gandas socialiniuose tinkluose

Vasara ir vandens telkiniai neatsiejami. Pasimėgauti jų gaiva
dažnai renkamės ežerus, kurių ypač gausu Alytaus rajone – net 71. Tačiau ne
mažiau visus vilioja neįprasti mūsų šalyje vandens telkiniai – vadinami
kriokliais. Apie vieną tokį Alytaus rajone žinia sklinda socialiniuose
tinkluose ir lūpos iš lūpų.

Norint pajusti krentančio
vandens jėgą ir tykštančius purslus reikėtų važiuoti į Alytaus rajono  Kumečių kaimą. Vadinamas krioklys yra
priešais tiltą pro Metelytės upelį. Vanduo krinta nuo įrengtos užtvankos. Ji
ypač traukia asmenukių  mėgėjus ir
fotografus, kurie čia užfiksuoja įspūdingus vaizdus ir portretus. Nuotraukomis
prie Kumečių krioklio dalinamasi socialiuose tinkluose, prie jo fotosesijas
daro profesionalūs fotografai.

Kumečių kaimas yra 25 km nuo
Alytaus miesto ir tik 8 km nuo poilsiautojų gausiai lankomos Dzūkijos jūros –
Dusios ežero. Tad atvykus prie krioklio  galima
praturtinti dieną gerais įspūdžiais ir pasidaryti atminčiai juos priminsiančių
nuotraukų.

Vietos gyventojai pasirūpino, kad prie Kumečių
krioklio būtų priėjimas, įrengė laiptelius ir pataria, prie krioklio vykti ne
sausros metu, nes dėl mažo vandens kiekio būna maža srovė.  Taip pat yra įrengta atokvėpio vieta su
stendu apie buvusį dvarą.

Jei nutarsite nusileisti
prie krioklio, apžiūrėti ir nusifotografuoti – elkitės atsargiai ir
atsakingai, saugant save ir aplinkinius.

Ant dirbtinio Metelytės
tvenkinio kranto – buvęs dvaras, dabar yra išlikęs tik raudonų plytų neveikiantis
vandens malūnas, pastatytas 1900 m. Jo įrenginiai tuo metu buvo modernūs, jais malė
grūdus gyvuliams šerti, gamino įvairių kruopų ir miltų gaminius, kuriais
aprūpindavo Alytaus, Seirijų, Simno ir kitų gyvenviečių prekybininkus.

Metelių dvaras nuo įkūrimo
priklausė karaliaus turtams – LDK valdovui ir Lenkijos karaliui Žygimantui
Senajam, vėliau jo sūnui Žygimantui Augustui, kuris dvarą užrašė savo žmonai
Barborai Radvilaitei. Jai mirus, dvaras vėl grįžo karaliaus nuosavybėn.

Metelių dvare 1574 m. buvo
452 žirgai, auginami LDK didžiajam kunigaikščiui, nuo XVIII a. pateko į
Mošinskių, paskutiniųjų šio dvaro valdytojų, giminės rankas. Tuomet jis
skendėjo dideliame parke, kuriame buvo gausu įvairiausių rūšių ir formų
dekoratyvinių medžių ir krūmų. XX a. pradžioje 1900 m. ant Metelytės kranto
Metelių dvaro savininkas Mušinskas pastatė naują penkių aukštų mūrinį malūną.
Šalia jo veikė plytinė. 

Lietuvą okupavus sovietams,
1940–1941 m. dvaras nacionalizuotas. Jis tapo valstybės turtu. Vokietijai
okupavus Lietuvą, dvaro rūmuose buvo įsikūręs karo lauko štabas. 1944 m. baigiantis
Antrajam Pasauliniam karui, besitraukdami vokiečiai sudegino visus dvaro
pastatus ir rūmus su 43 kambariais. Pokario metais vietos gyventojai išardė
likusias dvaro liekanas, dalį medžiagų statyboms panaudojo, malkoms medžius
iškirto.

 

Šiuo metu pastatai priklauso
privatiems asmenims.

Jeigu jau atvažiuosite iki
Kumečių, užlipkite ant Kaukų piliakalnio, kuris yra į rytus nuo kaimo,
Peršėkės kairiojo kranto vingyje. Pasiekiamas važiuojant keliu Kumečiai – Parėčėnai, prieš Parėčėnus pasukus lauko keliuku į kairę šiaurės
rytų kryptimi, už 400 m.

Piliakalnyje įrengti mediniai laiptai bei
tiltelis į piliakalnį, sutvarkytos prieigos.

Archeologinių tyrimų metu buvo
nustatyta, kad piliakalnyje yra du pagrindiniai sluoksniai. Žemutiniame V–IX a. sluoksnyje aptikta
grublėtos keramikos ir dirbinių, viršutiniame X–XI a. – akmenų grindinių,
židinių, grūdų, įvairių papuošalų liekanų – smeigtukų, karolių, segių, žiedų,
ūkinės paskirties dirbinių, žiestos keramikos, gyvulių ir žmonių kaulų. Manoma,
kad piliakalnyje stovėjusi medinė pilaitė buvo sudeginta jos puolimo metu
intensyviai apšaudžius ją iš lankų. Tai liudija ir archeologinių tyrinėjimų
metu surinkti 126 įvairių formų strėlių antgaliai. 

Taip pat
pasakojama, kad piliakalnyje paskendusi bažnyčia, o sekmadieniais, sumos metu,
girdėti po žeme skambinant varpais. 

































Alytaus
rajono savivaldybės informacija


Naujienos iš interneto

Rašyti komentarą

Daugiau straipsnių